Stačiatikių minimos Kalėdos iš esmės nesiskiria nuo katalikų švenčiamo Kristaus gimimo. „Didžiausias skirtumas yra laiko nesutapimas – krikščionys ortodoksai šv. Kalėdas švenčia dviejomis savaitėmis vėliau“, – portalui lrytas.lt pasakojo Religijos studijų ir tyrimo centro dėstytoja A. Pažėraitė.
Tradicijos beveik nesiskiria
Religijotyrininkė aiškino, kad kalendorių skirtumai atsirado dar XVI amžiuje. 1582 metais Romos popiežius Grigalius XIII pakeitė iki tol galiojusį Julijaus kalendorių, kurio prisilaikant Kalėdų diena buvo šiek tiek nutolusi nuo žiemos saulėgrįžos. Katalikų kraštai gana greitai prisitaikė naująjį, grigališkąjį, kalendorių, o didžioji dauguma stačiatikių Bažnyčių liko prie senojo Julijaus kalendoriaus, nors kai kurios priėmė reformuotą, naująjį Julijaus kalendorių.
Teologiškai stačiatikių ir katalikų Kalėdos didelių skirtumų neturi - ir vieniems, ir kitiems tai yra Kristaus kūniško gimimo šventė, nors kai kurių interpretacinių niuansų skirtumų, anot A. Pažėraitės, yra.
Stačiatikių Kalėdų šventimo tradicijas lemia liaudies tradicijos, kurios nuo katalikiškų beveik nesiskiria. „Sočelnik, slavų Kūčios, ypač baltarusių, labai artimos lietuviškai šventei - sėdama prie panašiais valgiais nukrauto stalo, po staltiese dedama šieno“, – slaviškas tradicijas aiškino religijotyrininkė. A. Pažėraitė išskyrė ir kelis skirtumus – slavai prie Kūčių stalo sėdama pasirodžius pirmajai žvaigždei, o prieš vidurnaktį grupelės kalėdotojų patraukia lankyti kaimynų.
Šių dienų šventė tėra globalizacijos apraiška
Nors Kūčias ir Kalėdas stačiatikiai ir katalikai mini labai panašiai, mokslininkė pažymėjo, kad skiriasi ikišventinis laikotarpis. „Ortodoksai laikosi kur kas griežtesnio pasninko – nuo pat lapkričio 28 dienos valgomas vien veganiškas maistas, susilaikoma nuo alkoholio, skanėstų, jei kam pavyksta – ir nuo rūkymo bei kitų malonumų – pasakojo religijotyrininkė. – Tiesa, leidžiama valgyti žuvį“.
Šiuolaikinės stačiatikių šventės, kaip ir katalikų, nuo senųjų tradicijų atsilieka. Religijotyrininkė sako, kad Katedros aikštėje besisukiojantis Senis Šaltis ir žybsinti Kalėdų eglutė su didžiosiomis metų šventėmis nieko bendro neturi. „Tai – globalizacijos apraiška, niekaip nesusijusi nei su katalikiškomis, nei stačiatikių Kalėdomis“, – dėstė A. Pažėraitė.
Nepaisant to, mokslininkė sako, kad jau antrus metus vienoje vietoje krikščionių švenčiamos Kalėdos primena apie Vilniaus daugiakultūriškumą. „Laukiu ir kitų religinių ir kultūrinių bendruomenių švenčių – pirmiausia, žinoma, žydų Chanukos bei krišnaitų eisenų“, – neslėpė pašnekovė. Ji pridėjo, kad nors antrus metus vykstančios šventės tradicija dar nepavadinsi, tai miestą praturtina.
