Iš Lietuvos kilusi, dabar Londone gyvenanti I. Kuniskis, kurianti choreografines miniatiūras, kartais dalyvaujanti kitų choreografų spektakliuose, sakė, kad “Gone to get milk” pagrindinė tema – vienatvė ir saviizoliacija, situacija, iš kurios žmogus neranda išeities. Tema įsprausta į buitinius rėmus – stalas, pora kėdžių, besimėtantys apelsinai, buitiškos situacijos. Spektaklyje nėra ryškaus turinio, jis paremtas emocija.
Spektaklyje nemažai komiško absurdo, beviltiškumo. Kuo choreografei priimtinas absurdo žanras?
„Tai gyvenimiška. Vienatvės tema nėra unikali, bet jos pateikimas per absurdo prizmę suteikia savitumo ir dinamiškumo. Farsas, komiškumas – tai galimybė žiūrovui atsikvėpti nuo temos“, - teigė I. Kuniskis, kuriai mintis sukurti spektaklį kilo prieš prieš 3-4 metus.
„Lankiausi britų tapytojo Franciso Bacono parodoje. Bežiūrint jo paveikslus mane apgaubė beviltiškos vienatvės ir gniaužiančios izoliacijos jausmas. Iš parodos išėjau apimta jausmo, kuris ilgai neapleido manęs. Leidausi į kelionę po savo biografiją, norėjau, kad spektaklis būtų tikras man pačiai. Spektaklį stačiau su skirtingomis šokėjų grupėmis: priklausomai nuo jų kinta ir spektaklis. Kiekvienas įneša savo biografijos dalį“, - pasakojo choreografė.
Paklausta, kokiai publikai kuria, I. Kuniskis sakė, kad apie konkretų žmogų negalvoja, bet mano, kad spektaklis paveiks tuos, kurie turi „čiuptukus“ paviršiuje. Spektaklis nesiremia nupoliruotais vaizdiniais, jis labai emocionalus – jausmai veržiasi iš vidaus.
„Tikiuosi, kad spektaklyje kiekvienas atras, kas jam svarbu“, - vylėsi kūrėja.
Ji tikisi su su „Gone to get milk“ gastroliuoti iki vasaros pabaigos.
-
