Nuo vasario 11-osios pirmadieniais 19 val. LMTA teatro ceche (T. Kosciuškos g. 10) bus rengiamos atviros įvairių sričių meno atstovų, praktikų ir teoretikų, profesorių ir studentų diskusijos aktualiomis temomis.
„Dialogų cecho” tikslas – suvienyti dažnai atsiribojusias vieną nuo kitos muzikų ir teatralų, šokėjų ir kino kūrėjų bendruomenes, paskatinti dalytis patirtimi skirtingas kartas, kelti ir spręsti aštrias problemas, kurti ateities veiklos strategiją.
„Sieksime, kad dialogas taptų galimybe atsigręžti vieniems į kitus ir pasakyti tai, ko galbūt nepavyksta kitomis progomis”, – teigė projekto „Dialogų cechas” kuratorė Vlada Kalpokaitė.
Pirmąją diskusiją „80 LMTA metų. Ar tai daug?” vasario 11-ąją ves teatro kritikas Vaidas Jauniškis. „Dialogų cechas” – tik vienas iš daugybės renginių, įtrauktų į projektą „80. Susitikimai su Akademija”.
Tai plačiajai publikai atvira įvairių meno žanrų programa, kurioje numatyti nacionaliniai ir tarptautiniai festivaliai, konkursai, Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai, koncertų ciklai, LMTA dėstytojų – garsių muzikos, teatro, kino menininkų – kūrybos vakarai.
Projektas truks visus kalendorinius metus.
LMTA istorijos ištakos siejamos su 1919-aisiais kompozitoriaus Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. Aneksuotame Vilniuje iki 1940 metų veikė Mečislavo Karlovičiaus konservatorija ir Žydų muzikos institutas, tačiau aukštosios mokyklos statuso jie neturėjo.
Tokios mokyklos poreikis Lietuvoje vis augo. Juolab kad valstybėje jau darbavosi nemažas būrys muzikos profesionalų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą Varšuvos muzikos institute, Leipcigo, Sankt Peterburgo, Maskvos konservatorijose.
Todėl 1933-iaisiais Kauno muzikos mokykla buvo reorganizuota į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją. Būtent nuo šios datos skaičiuojami LMTA gyvavimo metai, mat 1949-aisiais dvi šalyje veikusios Kauno ir Vilniaus konservatorijos buvo sujungtos į Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje.