Į kūrybiškiausiųjų dvyliktuką išrinkta Eugenijaus Ališankos esė
knyga „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ („Tyto alba“), Vaivos Grainytės
esė knyga „Pekino dienoraščiai“ („Vaga“), Mariaus Ivaškevičiaus
pjesė „Išvarymas. Vieno obuolio kronika“ (Apostrofa), Arvydo
Juozaičio pjesių knyga „Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos“
(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Donaldo Kajoko romanas
„Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ („Tyto alba“), Vido Morkūno
apsakymų knyga „Reportažas iš kiaušinio“ (Lietuvos rašytojų
sąjungos leidykla), Gyčio Norvilo poezijos knyga „Išlydžių
zonos“(„Kitos knygos“), Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir
partneriai“ („Alma littera“), Stasio Stacevičiaus eilėraščių knyga
„Stiklinė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Rimvydo
Stankevičiaus eilėraščių knyga „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos
rašytojų sąjungos leidykla), Arvydo Šlepiko romanas „Mano vardas
Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Artūro Valionio
eilėraščių knyga „Apytiksliai trys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos
leidykla).
Dvyliktuką paskelbę literatūrologai neslepia, kad praėję metai
kūrybiškumo prasme buvo gana vidutiniški ir ne itin įspūdingi, nors
išrinktos knygos - vertingos.
„Kaip visada, nemažai poezijos, tačiau metai buvo gana
vidutiniški, negalėtume išskirti tokių ryškių favoritų, dėl kurių
būtų vienbalsiai sutarta. Vis dėlto manyčiau, kad poezija yra
stipri, vertinga, aš išskirčiau Rimvydo Stankevičiaus knygą „Ryšys
su vadaviete“, kuri yra poetinės trilogijos paskutinioji dalis ir
rodo tam tikrą naują kalbos fenomeną, tam tikrą svarbų reiškinį.
Greta to buvo kalbama apie eksperimentinės poezijos įdomų
suklestėjimą praėjusiais metais“, - pastebėjo Lietuvių literatūros
ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.
Kaip išskirtinis dalykas paminėtos į dvyliktuką įtrauktos dvi
pjesės, tiksliau, M. Ivaškevičiaus pjesė ir A. Juozaičio pjesių
knyga, o lietuvių autorių romanams kliuvę kritinių pastabų, ypač
dėl istorijos vaizdavimo.
Dėl romanų kritikai turėjo nemažai diskusijų, ir priėjo
išvadą, kad prozos padėtis praėjusiais metais nebuvo tokia puiki,
nors trys romanai pateko į dvyliktuką.
„Kritinis momentas yra susijęs su S. Parulskio romano vertinimu (...), bendra nuomonė, kad
tai kontroversiška knyga apie holokaustą. Ši knyga yra pristatoma
kaip skatinanti sąmoningumą, gaivinanti lietuvių istorinę sąžinę
(...) knyga apie lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse ir stebėjimą,
apie žydšaudžius ir stebėtojus. Tačiau problema yra ta, kad
intencija, tikslas, sumanymas tikrai aktualus, geras, bet
klausimas, ar ši knyga liudija kančią, ar vis dėlto tie labai
ryškūs kančios vaizdai, kurie ten yra pateikiami, taip pat slidžiai
eina prie mėgavimosi tos kančios vaizdais ribos“, - abejojo M.
Kvietkauskas.
Antradienį paskelbtas dvyliktukas išrinktas jau dešimtą kartą
pokalbio apie praėjusių metų knygas metu. Šių metų pokalbio tema -
„Iš bado šuva ir ridiką ėda?“ Literatūrologai apgailestavo dėl kai
kurių išties vertų Romualdo Granausko, Vlado Kalvaičio, Gintaro
Bleizgio, Akvilės Zavišaitės knygų nepatekimo į dvyliktuką, bet
pranašavo joms gražią ateitį. Diskusijoje nemažai kalbėta ir apie
vaikų literatūrą, teigiant, kad lietuvių proza vaikams esanti
geresnė negu poezija, o puikios iliustracijos dažnai „dengia“
mažiau vykusius tekstus.
Šiuolaikinės literatūros tyrinėtojų komisija iš paskelbto
dvyliktuko slaptu balsavimu išrinks vieną laureatą, kuris
paskelbiamas Vilniaus knygų mugės metu. Premija laureatui įteikiama
Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
2011 metų kūrybiškiausia knyga buvo išrinkta Donaldo Kajoko
eilėraščių knyga „Kurčiam asiliukui“.