Kelis dešimtmečius dirbdama Jaunimo teatre K. Kazlauskaitė sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, vaidino kino filmuose ir televizijos spektakliuose, pasirodydavo su koncertiniais numeriais.
Muzikali, plastiška, ekspresyvi, puiki improvizatorė, maksimalistė gyvenime ir darbe. Unikali aktorė, sukūrusi įsimintinų vaidmenų, bet... taip ir nesulaukusi to vienintelio, tikrojo, tik jai skirto, o sykiu - ir deramo įvertinimo.
Taip apie K. Kazlauskaitę atsiliepia kolegos, o ji pati apie save nelinkusi kalbėti - mananti, kad viską pasako savo vaidmenimis.
Nemokėjo saugoti savęs
Pirmojoje, jau legendinėje, lietuviškoje roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ K. Kazlauskaitė suvaidino ir sudainavo Džuljetą. Teatro kritiko Vaido Jauniškio teigimu, K. Kazlauskaitės įkūnyta Džuljeta buvo išskirtinė. Nors spektaklyje šį vaidmenį atliko trys aktorės, K. Kazlauskaitės interpretacija buvo dramatiškiausia ir jautriausia. Tai buvo ne tik nuostabiu balsu išdainuotas, bet ir melodiškai išjaustas vaidmuo.
Tarp įsimintinų K. Kazlauskaitės vaidmenų - ir mokytoja Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, lyriškas ir graudžiai komiškas vaidmuo.
Ypač žiūrovų laukiamais personažais tapo K. Kazlauskaitės Silvija Gazel, Nensi Marš bei Roza d'Oranž garsiajame Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje„Haroldas ir Modė“, Arkadina Antono Čechovo „Žuvėdroje“, Karalienė Elžbieta Williamo Shakespeare'o pjesėje „Ričardas III“ .
Prieš dešimtmetį kalbėdamasi su dabar jau velione rašytoja Jurga Ivanauskaite, K. Kazlauskaitė prisipažino: „Vaidmenys - tai pamokos. Herojus gali tapti pavyzdžiu, kaip reikėtų gyventi, jausti. Neigiamų personažų psichologija labai įdomi, tačiau aktoriui jie brangiai kainuoja. Sakyčiau, aš nelabai moku vaidinti. Man patinka ne vaidinti, o jausti. Jei aktorystė yra tik vaidyba, tuomet nenoriu tokio darbo. Gal man stinga meistrystės, juk yra žmonių, kurie ją turi. Jie viską apmąsto blaiviu protu, o ne išgyvena - kaip aš. Dirba be emocijų. Nepersistengia. Saugo save. Aš taip nemoku.“
Išgarsino humoro laidos
Per dešimt pastarųjų metų daug kas pakito - K. Kazlauskaitė pasitraukė iš teatro ir pasinėrė į televiziją. Ten ji pelnė dar didesnį pripažinimą.
Bene labiausiai aktorę televizijoje išgarsino humoro laidoje „Dviračio šou“ sukurti personažai. Savą gyvenimo filosofiją jos lūpomis ne vienerius metus dėstė benamė Jadzė, valstybės pareigūnus auklėjo naivi vieniša panelė mokytoja Leokadija. O staiga praturtėjusių ir į aukštybes pasikėlusių provincijos damų išmintį žarstė Zita iš Mažeikių.
K. Kazlauskaitė yra prisipažinusi, kad nemėgsta Zitos iš Mažeikių ir mieliausiai vaidina Jadzę prie konteinerių: „Jadzė tokia tikra, tokia laisva, o Zitka, nors ir bjauri, bet bent jau ne barakuda ir savo Petrą tikrai myli.“
Dėl Zitos jai netgi teko lieti ašaras. Viename renginyje aktorė buvo tiesiog užsipulta pasipiktinusių pedagogų, kurie su Zitos grimu buvusią aktorę apkaltino visų blogybių propagavimu ir bloga įtaka vaikams. Kristina sako negalėjusi patikėti, kad taip kalba mokytojai.
Matė ir šilto, ir šalto
Vaidmenys televizijos laidose talentingai aktorei užtikrino nuolatinį darbą, gerą atlyginimą, publikos dėmesį. Ji vedė situacijų šou „Ačiū Dievui, atėjai!“, muzikinį projektą „Švieski man vėl“, televizijos sezono atidarymo renginius ar „Auksinius svogūnus“, vaidino TV seriale „Nemylimi“, kūrė humoristinius personažus laidoje „Dzin“. Krizės metais projektai pasibaigė ir aktorė liko be pragyvenimo šaltinio.
„Reikėjo anksčiau mamos paklausyti, kai ji ragino pinigus taupyti. Aš tik ranka numodavau. Mamai reikėjo išvykti į sanatoriją, norėjosi namie pasidaryti remontą, tai negi laikysi pinigus užspaudusi? Maniau, kai reikės, - užsidirbsiu. Kas galėjo pagalvoti, kad vieną dieną užsidirbti negalėsiu“, - prieš ketverius metu LNK laidoje „Gyvenimas pagal moteris“ guodėsi K. Kazlauskaitė.
Tiesa, tuomet, kai gaudavo palyginti didelius honorarus, Kristina jų nešvaistė nebūtinai prabangai. Mat ji dar jaunystės metais buvo išėjusi vargo mokyklą.
„Alga teatre buvo tokia, kad gėda prisiminti. Padėtis šiek tiek pagerėjo, kai pradėjau vesti renginius, koncertuoti. Dėl 20 rublių belsdavausi į kitą Lietuvos kraštą, šaldavau nešildomose salėse. Gyvenimas nelepino. Būdavo, atmirkai sudžiūvusią duoną, pasikepi ją ant aliejaus - štai ir pietūs.
Tačiau neturėkite iliuzijų, kad pradėjusi dirbti televizijoje gaudavau tokį atlyginimą, už kurį būčiau galėjusi pirkti viską, ko tik širdis geidžia. Taip niekada nebuvo“, - patikino K. Kazlauskaitė.
Vadina save naivia moterimi
Dabar K. Kazlauskaitę, be kitų pramoginių laidų, galima išvysti ir BTV situacijų šou „Atsargiai - moterys!“. Jame dalyvaujančioms aktorėms tenka nelengva užduotis sukurti daugybę skirtingų personažų. Kiekvieną kartą „Atsargiai - moterys!“ žiūrovai mato keliolika gerą nuotaiką garantuojančių istorijų.
K. Kazlauskaitė prisipažįsta, kad jai pačiai tenka patekti į kurioziškas situacijas, dažniausiai - per savo patiklumą. Ir ne kartą yra pasitaikę taip, kad į jas ją įpainiojo vyrai.
„O aš esu iš tų naivių moterų, kurios labai ilgai galvoja: negi jis tikrai galėjo taip padaryti?“ - pasakojo ji, taip pat pabrėždama, kad vis dėlto labiausiai viskas priklauso nuo žmogaus charakterio.
Prieš projektą „Atsargiai - moterys!“ garsi aktorė patikino, kad siūlomus vaidmenis ir projektus atsirenkanti labai paprastai: „Aš esu aktorė ir mano darbas vaidinti. Paskaičiau, medžiaga gera, mane užkabino, todėl mielai sutikau.“
Sukūrė dešimtis vaidmenų ir personažų
1953 metų vasario 13 dieną Kaune gimusi aktorė 1971-1975 metais studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumob katedroje.
Nuo pat debiutinių spektaklių garsusis režisierės D. Tamulevičiūtės aktorių dešimtukas - K.Kazlauskaitė, Algirdas Latėnas, Dalia Overaitė, Violeta Podolskaitė, Irena Kriauzaitė, Violeta Podolskaitė, Kostas Smoriginas, Vytautas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Dalia Storyk bei Remigijus Vilkaitis - tapo išskirtiniu Lietuvos teatro reiškiniu, tiesiogine, gyva ir demokratiška kalba prabilę į to meto žiūrovą.
Per darbo teatre metus aktorė sukūrė daugiau kaip pusšimtį vaidmenų, tarp kurių jai ypač brangūs - Obelis ir Auksinė žuvelė diplominiame spektaklyje „Bebenčiukas“ (rež. D. Tamulevičiūtė), Šacė -„Televizijos trukdymai“ (rež. Irena Bučienė), Direktorė - „Škac, mirtie, visados škac“ (rež. D. Tamulevičiūtė), Petronėlė - „Trys mylimos“ (rež. Gytis Padegimas), Milda - „Katė už durų“ (rež. Eimuntas Nekrošius), Džuljeta 1982 metais E. Nekrošiaus pastatytoje Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, taip pat Zaripa ir Naiman-Ana šio režisieriaus spektaklyje „Ilga kaip šimtmečiai diena“ pagal Čingizą Aitmatovą, Nina Zarečnaja ir Arkadina „Žuvėdroje“ (1982 ir 1991), Karalienė Elžbieta Williamo Shakespeare'o „Ričarde III“.
Ypač žiūrovų laukiamais tapo trys benefisiniai K.Kazlauskaitės vaidmenys - Silvija Gazel, Nensi Marš bei Roza d'Oranž - garsiajame D. Tamulevičiūtės spektaklyje „Haroldas ir Modė“.
1999 m. K. Kazlauskaitė Jaunimo teatre pati pastatė spektaklį vaikams pagal Juditos Vaičiūnaitės „Senamiesčio skersgatvio pasaką“.
Aktorė taip pat sukūrė įsimintinus vaidmenis kino filmuose bei televizijos spektakliuose, radijo vaidinimuose.
K. Kazlauskaitės kuriami personažai buvo ir tebėra vieni ryškiausių televizijos pramoginėse laidose „Dviračio žynios“ ir „Dviračio šou“. Jos kuriamus personažus galima išvysti pramoginėje televizijos laidoje „Atsargiai - moterys!“.
2007 m. kartu su triatlonininku Vidmantu Urbonu K. Kazlauskaitė dalyvavo LNK muzikiniame šou „Žvaigždžių duetai“, kuriame užėmė 3-iąją vietą ir laimėjo bronzinį mikrofoną, o dabar kaip komisijos narė dalyvauja projektuose „Muzikinė kaukė“, „Žvaigždžių duetai“.
