Tai ne atsitiktinumas. Būtent „Metropolitan Opera“ buvo pirmasis užsienio teatras, pastatęs šią operą pagal nelegaliai nukopijuotą partitūrą 1903-iaisiais, praėjus dviem dešimtmečiams po jos pirmosios premjeros. Mat autoriaus valia „Parsifalis“ turėjo būti rodomas tik jo paties suprojektuotame Bairoito teatre Vokietijoje, kuris buvo pritaikytas jo įspūdingiems kūriniams.
„Parsifaliui“ tai buvo itin aktualu, nes šis drama-misterija vadinamas veikalas pagal XIII amžiaus minezingerio Wolframo von Eschenbacho epą labiau primena religinio kulto aktą negu operą. Juo R. Wagneris išsisakė kaip krikščionis mistikas. Mažai teatro veikalų taip pavergia idėjomis ir genialia muzika kaip šis.
„Penkerius metus dirbęs prie „Parsifalio“, dabar galėčiau dėstyti teatro mokyklų studentams kursą apie tai, kodėl jo režisuoti neįmanoma“, - juokavo naujosios premjeros režisierius Francois Girard'as.
Vis dėlto jo „Parsifalis“ sėkmingai įveikė pirmąjį išbandymą Liono operoje (Prancūzija) - tai bendra „Metropolitan Opera“ produkcija su šiuo teatru. Išpylęs scenoje cisterną dirbtinio kraujo, režisierius sukūrė įtaigią negyjančios žaizdos metaforą.
„Buvo sunkus galvosūkis, kaip sudominti šiuolaikinę auditoriją opera mitiniu siužetu nepiktnaudžiaujant provokacijomis, kurių R. Wagnerio daliai yra tekę, manyčiau, per daug“, - pripažino F. Girard'as.
Pasak režisieriaus, jis stengėsi papasakoti viduramžių legendą kaip
universalią istoriją, ieškodamas daugiau abstrakčių nei provokuojančių
sprendimų.
Naujasis „Parsifalis“ nukelia publiką į bevaisį, globalaus atšilimo nualintą pasaulį, kartais primenantį daug metų lietaus nemačiusią Afrikos žemę.
Kovo 2 dieną šį spektaklį bus galima išvysti ir Lietuvoje iš „Forum Cinemas“ ekranų.
Pagrindinius vaidmenis operoje kuria iškiliausi R. Wagnerio muzikos interpretuotojai - vokiečių tenoras Jonas Kaufmannas (Parsifalis), švedų sopranas Katarina Dalayman (Kundri), vokiečių bosas Rene Pape (Gurnemancas) ir kiti. Diriguos Daniele Gatti.