R. Tumino spektaklyje veikia du Oneginai: jaunąjį vaidina Viktoras Dobronravovas, pagyvenusį – Sergejus Makoveckis. Lenskiai taip pat du: jaunąjį poetą vaidina Vasilijus Simonovas, o nusiminusį filosofą – Olegas Makarovas. Sceną “Tatjanos sapnas” įkūnija garsioji Julija Borisova, ilgametė J. Vachtangovo teatro žvaigždė. Pati Tatjana irgi padalyta dviem atlikėjoms: trupės aktorei Olgai Lerman ir kviestinei lietuvei artistei Vilmai Kutavičiūtei.
Net keletas moteriškų personažų teko ir garsiajai trupės aktorei Liudmilai Maksakovai, kuri “Eugenijų Oneginą” vadina “didžia rusų literatūros šventove”. Aktorė prisipažino, kad “šitame spektaklyje aš galėčiau daryti bet ką, net jeigu reikėtų tik sumurmėti ką nors”.
R. Tumino spektakliuose paprastai atsiranda personažas, kurio nebūna literatūros kūrinyje. “Eugenijuje Onegine” tai atsistatydinęs Husaras, kurį galima rasti tarp poemos eilučių. Jį vaidina Vladimiras Vdovičenkovas.
Patyręs žiūrovas lengvai atpažįsta R. Tumino braižą: tai ir išskirtinė spektaklio plastika, ir absurdiški bei juokingi sitacijų sprendimai, daug atviros erdvės.
“Eugenijų Oneginą” kūrė nuolatiniai R. Tumino bendradarbiai. Scenografas Adomas Jacovskis dekoraciją sukūrė kaip baleto klasę su milžinišku veidrodžiu, pakeičiančiu galinę scenos uždangą. Visos scenos kaime, Maskvoje, Peterburge vyksta šioje apleistoje baleto salėje.
Dar vienas nuolatinis R. Tumino partneris – kompozitorius Faustas Latėnas. Jo valia spektaklyje skamba Piotro Čaikovskio “Senovinė prancūziška dainelė” iš “Vaikiško albumo”, Dmitrijaus Šostakovičiaus kvartetas ir paties F. Latėno variacijos. Spektaklis trunka tris valandas.
Portalo www.dni.ru teatro apžvalgininkė Ana Bojarinova rašo, kad “iš pradžių R. Tuminas norėjo pavadinti spektaklį “Tatjana” ir atmesti ironiją A. Puškino, pavadinusio romaną apie Rusiją ir rusų moterį “Eugenijumi Oneginu”. Galų gale “Oneginas” liko “Oneginu”, tačiau scenoje kalbama apie materijas, kurios yra už meilės istorijos. Spektaklis sukeičia akcentus ir nuo meilės peripetijų nusisuka į lyrinius A. Puškino apmąstymus: apie Rusiją, apie kaimą, apie rusų sielą, rusų kelią, apie madą, aukštuomenę, apie Maskvą – kas gi tai yra? Spektaklis atsako į visus klausimus.
O meilė, prisipažinimas, bemiegės naktys, spėjimai, dvikova – visa tai tik paviršius. Nors R. Tumino spektaklis yra tik fantazija “Onegino” temomis, tačiau čia laikomasi įvykių eigos, o visos metaforos nuostabiai atskleidžiamos ir visa skamba ypač įtikinamai”.
Premjerą Maskvoje žiūrėjo ir Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.