Lietuvių susuktoje dokumentinėje juostoje „Begalinis koridorius“ atskleidžiama, kas vyko šiame regione per armėnų ir azerbaidžaniečių karinį konfliktą, kai per vieną naktį miestas buvo sugriautas, šimtai civilių gyventojų nužudyti, suluošinti, paimti įkaitais ar dingę be žinios.
Filmas paremtas Lietuvos karo žurnalisto Ričardo Lapaičio prisiminimais. Jis 1992 metais į Azerbaidžaną atvyko kaip turistas, bet netikėtai pateko į dramatiškų įvykių sūkurį.
„Tai kelionė į pragarą, kuri pakeitė visą mano gyvenimą“, – sakė filmo herojus, kuris tuomet ėmėsi asmeniniu fotoaparatu fiksuoti bei aprašinėti kraupius įvykius. Vėliau R. Lapaitis tapo profesionaliu karo žurnalistu Kaukazo regione. Filme jis sugrįžta ten, kad išsiaiškintų istoriją, kuri jam nedavė ramybės net dvidešimt metų.
Ši dokumentinė kino juosta unikali, nes pakalbintos abi kraupios atakos pusės – tiek nukentėję kaimelio gyventojai, įvairių šalių karo žurnalistai, tragediją matę savo akimis, istorikai bei liudininkai, tiek ir tiesiogiai ataką organizavę žmonės. Net dvylikos valstybių kino kūrėjus ir Lietuvos, Armėnijos, Azerbaidžano bei Rusijos tarptautinius karo žurnalistus suvienijęs kino projektas ne tik paviešins unikalius bei iki ašarų skausmingus dokumentinius kadrus, bet ir pateiks išskirtinius kraupią tragediją išgyvenusių ir ją vykdžiusių žmonių atsiminimus.
Filmo režisierius Mindaugas Urbonavičius pripažįsta, kad pelnyti tragedijos liudininkų pasitikėjimą nebuvo lengva. „Jų kultūroje nepriimta atvirauti, o į nelaisvę patekusių moterų vyrai draudžia joms apie tai pasakoti, nes tai – didelė gėda. Užsienio žurnalistams sunkiai sekasi prakalbinti vietos žmones. Mums labai padėjo tai, kad šnekame rusiškai, turime panašią šalies istoriją, tad lengviau radome bendrą kalbą ir mums pavyko užfiksuoti neįtikėtinų pasakojimų“, – pasakojo filmo „Begalinis koridorius“ kūrėjas.
Juostoje tarptautiniai karo žurnalistai keliauja atgal pas tragedijos liudininkus, sutiktus prieš dvidešimt metų. Atrasti šiuos žmones tapo tikru iššūkiu filmo kūrėjams.
„Viena filmo herojų Mehriban pagimdė tą naktį, kai Chodžaly buvo užpultas. Per chaosą ji kūdikį buvo pametusi, tačiau karo žurnalistė Viktorija Ivleva-York mergaitę surado ir grąžino motinai. Mehriban paieškos buvo itin sudėtingos, nes turėjome tik tragedijos naktį žurnalistės darytą šios moters nuotrauką“, – pasakojo režisierius.
Filme abejingų nepaliks jaudinantis Mehriban ir jos jau užaugusios dukros susitikimas su prieš dvidešimt metų jas išgelbėjusia žurnaliste V. Ivleva-York. Deja, mergaitė dėl kraupią naktį patirtų sužalojimų šį pasaulį paliko taip ir nesulaukusi, kol dokumentinis filmas, pasakojantis jos istoriją, pasieks kino ekranus.