Režisierius Calinas Peteris Netzeris, garsiojo rumunų „naujosios bangos“ kino atstovas, pasakoja apie turtingą, visa kontroliuoti norinčią motiną, siekiančią, kad būtų išteisintas jos 32 metų sūnus, kuris savo automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo neturtingą paauglį ir kuriam gresia mirties bausmė.
„Noriu padėkoti žiuri už šį nepaprastą prizą, šį nuostabų prizą“, - sakė C. P. Netzeris vertinimo komisijai, kuriai vadovavo kinų režisierius Wong Kar Wai. Vėliau per spaudos konferenciją C. P. Netzeris pridūrė, kad yra „kontūzytas“ šio apdovanojimo.
„Berlinalės“ - pirmojo svarbaus Europos metų kino festivalio, kuris paprastai būna ir labiausiai linkęs į politiką, - du apdovanojimai atiteko bosnių dokumentinei dramai „Vieno metalo rinkėjo gyvenimo epizodas“ (Epizoda u zivotu beraca zeljeza).
Geriausio aktoriaus „Sidabro lokį“ netikėtai laimėjo Nazifas Mujičius - vienas to filmo apie romų porą, kuriai nesuteikiamas būtinas gydymas, veikėjas.
Ši itin mažo biudžeto juosta taip pat gavo antrąjį pagal svarbą žiuri prizą. Jo režisierius Danisas Tanovičius, juodosios 2001 metų komedijos „Niekieno žemė“ (No Man's Land) kūrėjas, už ją gavęs „Oskarą“, sakė, kad tą porą susirado pasipiktinęs po perskaitytų naujienų.
„Aš taip džiaugiuosi dėl Nazifo ir jo šeimos, nes visa šio filmo esmė buvo pabandyti pakeisti jų gyvenimus ir aš tikiuosi, kad jis keičia jų gyvenimus“, - sakė jis žurnalistams.
Geriausio režisieriaus „Sidabro lokys“ atiteko amerikiečiui Davidui Gordonui Greenui, atvežusiam į Berlyną keistą juostą „Princas „Lavina“ (Prince Avalanche) - 2011 metų islandų filmo „Bet kuriuo atveju“ (A annan veg) perdirbinį.
Šiame filme - vienintelėje komedijoje tarp 19 festivalio konkursinės programos filmų - Paulas Ruddas ir Emile'is Hirschas vaidina kelininkus Teksase, atsidūrusius ir savo gyvenimo kryžkelėje.
Geriausia aktore buvo paskelbta čilietė Paulina Garcia, vaidinanti nuotaikingame filme „Glorija“ (Gloria) apie vidutinio amžiaus išsiskyrusią moterį, kuri neatsisako bandymų surasti savo laimę.
Geriausio scenarijaus apdovanojimas atiteko filmui „Užtrauktos užuolaidos“ (Parde), kurį slapta, nepaisydami Teherano draudimo, kūrė iraniečių režisierius disidentas Jafaras Panahi ir jo ilgametis bendradarbis Kambuzia Partovi.
„Neįmanoma sustabdyti mąstytojo ir poeto. Jų mintys visur duoda vaisių“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė K. Partovi. Pats J. Panahi nedalyvavo, nes jam nebuvo duotas leidimas išvykti iš šalies.
Debiutinis filmas iš Kazachstano, drama „Harmonijos pamokos“ (Uroki garmonii), buvo apdovanotas „Sidabro lokiu“ už meninius jo operatoriaus Azizo Žambakijevo pasiekimus.
Tuo tarpu kanadiečių kūrėjo Denis Cote trileris „Vik ir Flo matė lokį“ (Vic+Flo ont vu un ours) apie lesbiečių porą, bandančią pamiršti praeitį kalėjime, gavo apdovanojimą už „ypatingų naujovių darbą“.
„Vaiko poza“ buvo pristatyta metais, kai ypač daug naujų filmų pasakoja apie atotrūkius ir korupciją buvusiame komunistiniame bloke.
Pagrindinė šios juostos aktorė Luminita Gheorghiu, kuri labiausiai garsėja vaidmeniu 2005 metų „juodojoje“ komedijoje „Pono Lazaresku mirtis“ (Moartea domnului Lazarescu ), pribloškė žiūrovus kaip manipuliuojanti motina, kuri tragišką eismo nelaimę laiko galimybe atkurti ryšį su nutolusiu sūnumi.
Pasak C. P. Netzerio, ši kartų konflikto istorija yra „universali“.
„Manau, kad iš esmės tai - apie santykius, tam tikrus patologinius santykius tarp motinos ir sūnaus, - sakė jis žurnalistams. - Tai tam tikras Edipo kompleksas. Aiškiai kalbame apie Freudą“.
Kritikai festivalyje puikiai įvertino ir darbus patyrusių aktorių, tarp jų - Catherine Deneuve, Juliette Binoche ir P. Garcios, kuri iki „Glorijos“ labiausiai garsėjo vaidmenims televizijos serialuose.
