A. Jacovskytė – žinoma teatro dailininkė. Ji yra sukūrusi scenografiją ir kostiumus daugybei teatro spektaklių, operų ir baletų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ši menininkė nuo studijų laikų fotografuoja draugus, kolegas, pažįstamus ar žinomus žmones parodų atidarymuose, įvairiuose interjeruose ir Vilniaus senamiestyje. Nuo 1963-ųjų menininkė kaupia Lietuvos kultūros veikėjų portretus, tarp jų -- Rimtauto Gibavičiaus, Vytauto Kalinausko, Audriaus Puipos, Mečislovo Bulakos, Antano Mončio, Algimanto Švėgždos ir daugelio kitų.
Ilgainiui šios fotografijos tapo aukso fondu – daugelio fotografuotų žmonių jau neliko. Nuotraukose išliko Vilniaus atmosfera, atpažįstamų veidų šypsenos ir rimtis, išnykusios miesto vietos ir primiršti architektūros fragmentai.
Menininkės fotografijas galima labai aiškiai skirti į dvi grupes: miestas ir žmonės. Arba paprasčiau sakant – žmonės mieste. Kompozicijoje daug detalių, jos visos svarbios, bet vaizdas nesubyra į smulkmę, miesto eksterjeras yra visavertis veikėjas.
A. Jacovskytės fotografijos primena neorealistinių itališkų filmų kadrus: ryški šviesokaita, ideali kompozicija, veidus modeliuoja šviesa, bet aktoriai neprofesionalai, ir eksterjeras yra visur, kur kuriama, o interjeras/dekoracijos sąmoningai nekeičiami.
