Filmas pasakoja apie Veisiejų vaistininko Sauliaus Kuklianskio ir jo žmonos Zinaidos šeimą, su trimis vaikais prieš karą gyvenusią Alytuje. Vos karui prasidėjus šeima neteko motinos, o vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi.
Filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ seka dramatišką šios šeimos gelbėjimosi kelią: pabėgimą iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimą Gardino gete, pabėgimą iš ten ir grįžimą į Lietuvą. Šis kelias buvo buvo pilnas pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.
Nuo 1943 metų vasario Saulius Kuklianskis ir jo vaikai Mošė, Ana ir Samuelis pusantrų metų slapstėsi Druskininkų rajono miškuose, padedami Sventijansko, Gerdašių, Vainiūnų, Macevičių ir Bugiedos kaimų gyventojų. Visi Veisiejų gyventojai žydai, tarp kurių buvo daug Kuklianskių giminių, nužudyti 1941-ųjų lapkričio 3-iąją Kaktiškėse.
Nors nuo minimų įvykių pradžios jau praėjo daugiau kaip 70 metų, M. Kuklianskis nieko neužmiršo. Jo žodžiais tariant, „nei to blogio, to vargo, tos nepagrįstos neapykantos, to mirties tykojimo ir kvapo kiekvieną akimirką per tuos ilgus trejus metus, nei to gero, to siekimo padėti, to draugiškumo, tos dvasinės šilumos, kuri suteikdavo viltį bei jėgų, to šelpimo ir pagaliau išsigelbėjimo“.
Dokumentiniam filmui panaudoti M. Kuklianskio, vienintelio šios istorijos liudininko, sulaukusio šių dienų, o dabar gyvenančio Izraelyje, prisiminimai. Filmuota visose minimų įvykių vietose – Gardine, vaizdingoje Dzūkijoje, dalyvaujant dideliam Mošės, Anos ir Samuelio Kuklianskių vaikų ir anūkų būriui bei šios šeimos gelbėtųjų palikuonims. Renginyje dalyvaus ir scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja.
Vilniaus žydų viešoji biblioteka – tai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos filialas, veikiantis Gedimino prospekte 24-9.
