A. Paly - moldavų kilmės pianistas, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventas, nuo 1988-ųjų – JAV pilietis, šiuo metu gyvena Niujorke ir Paryžiuje. Ugningo temperamento virtuozas visuomet įkaitina publiką. Pianistas koncertuoja su garsiais Europos ir Amerikos orkestrais, skambina rečitalių programas, kasmet surengia apie 80 koncertų.
1991 m. A. Paley pradėjo rengti savo vardu pavadintą kamerinės muzikos festivalį Mulen d‘Andė (Prancūzija). 1998 m. jis įsteigė dar vieną festivalį Ričmonde (JAV).
Praėjusį sezoną A. Paley Vilniaus publiką pribloškė atlikdamas visus tris Piotro Čaikovskio koncertus fortepijonui per vieną vakarą. Šįsyk atlikėjas žengia dar toliau – per du vakarus jis paskambins visus keturis S. Rachmaninovo koncertus fortepijonui ir Rapsodiją Paganini tema. Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, toks užmojis reikalauja ribinių (kad nepasakius- antžmogiškų) pianisto psichofizinių išgalių. Vien Antrojo ar Trečiojo koncerto atlikimas pareikalauja milžiniškos atlikėjo koncentracijos, tad publika taps išties istorinio įvykio liudininke.
Kompozitorių S. Rachmaninovą (1873-1943), gyvenusį iki neurotiškojo karų, revoliucijų ir radikalių modernistinių idėjų krečiamo praėjusio amžiaus vidurio, galėtume pavadinti paskutiniu romantiku. Nors jam teko bėgti iš gimtosios Rusijos nuo raudonosios revoliucijos, paskui nuo A. Hitlerio į JAV, XX amžius jo kūrybos tarytum nepalietė – S. Rachmaninovo muziką maitino XIX a. romantinė dvasia, niekad nebegrįšiančių laikų ilgesys.
Vieną populiariausių koncertų – Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 S. Rachmaninovas parašė aštuoniolikos. 1917 m. prieš palikdamas revoliucijos apimtą Rusiją S. Rachmaninovas atliko antrąją kūrinio redakciją, kurią pats ir paskambino Niujorke, pasirodęs ten ir kaip kompozitorius, ir kaip pianistas.
Paskutiniame – Ketvirtajame koncerte fortepijonui ir orkestrui - S. Rachmaninovo fortepijonas ne tik virtuoziškas, plataus spalvų spektro lygiavertis orkestro partneris, bet ypač dažnai linkęs į meditaciją instrumentas. Pasak J. Katinaitės, pianistai retai ryžtasi atlikti Ketvirtąjį koncertą, kaltindami jį formos ir idėjų painumu. Kaip ir beveik visuose vėlyvuosiuose S. Rachmaninovo opusuose, šiame kūrinyje prasiveržia amerikietiško džiazo įtaka.
Vienas dažniausiai atliekamų S. Rachmaninovo kūrinių – „Rapsodija Paganini tema“. Legendos apie garsiojo smuikininko ir kompozitoriaus Niccolò Paganini (1782-1840) talentą, sielą, parduotą velniui, ir visokios kitokios pramanytos ir nepramanytos istorijos pasklido dar N. Paganini gyvam esant, nes kitaip tiesiog neįmanoma atlikti tokios sudėtingos muzikos. Kai S. Rachmaninovas rašė Rapsodiją Paganini tema, jam buvo per 60 metų ir po nesėkmingos Ketvirtojo koncerto premjeros aštuonerius metus jis negalėjo rašyti savo mylimiausiam instrumentui. Tad po tokios pertraukos Rapsodija iššovė lyg šampano kamštis – energinga, vitališka, žaižaruojanti siautulingas pasažais.
Kalbą apie garsiausią Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui dera pradėti nuo jo Pirmosios simfonijos, kurio premjera įvyko 1897 m. pavasarį Sankt Peterburge. Premjera labai nenusisekė. Kompozitorius ir kritikas Cezaris Kiuji (beje, gimęs Vilniuje) su pasimėgavimu sukritikavo kūrinį: neva tokia muzika gali sukelti pasitenkinimą tik pragaro gyventojams. Griežta ir pašaipi kritika sugniuždė jautrų kompozitorių. Jis nugrimzdo į kūrybinę krizę ir depresiją, kurią dar labiau pagilino komplikuoti meilės reikalai.
S. Rachmaninovas mylėjo savo pusseserę Nataliją Satiną, tačiau Rusijos ortodoksų bažnyčia griežtai atmetė įsilmylėjėlių giminaičių prašymą sutuokti. Kompozitoriui nusprendė padėti bičiulis Nikolajus Dalis, buvęs muzikantas, po to tapęs hipnozės specialistu. Per hipnozės seansus ji įteigė S. Rachmaninovui, kad šis privaląs parašyti koncertą fortepijonui, kuris grąžinsiąs jam dvasinę pusiausvyrą ir tapsiąs tikru šedevru.
Netrukus sukurtas Antrasis koncertas - vienas monumentaliausių ir įspūdingiausių šio žanro kūrinių muzikos istorijoje. Po pusmečio bažnyčia davė leidimą kompozitoriui vesti Nataliją. Nors po 14 bendro gyvenimo metų jis patyrė aistringą romaną su jaunute dainininke Nina Košec, santuoka truko iki pat S. Rachmaninovo mirties.
Iš keturių S. Rachmaninovo koncertų fortepijonui Trečiasis koncertas fortepijonui ir orkestrui. 40 yra didžiausias ir galbūt simfoniškiausias. Pianistų nuomone, tai vienas sudėtingiausių kūrinių fortepijonui muzikos literatūroje.
Kovo 14 d. skambės Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 fis-moll, op. 1; Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 g-moll, op. 40 bei Rapsodija Paganini tema, op. 43, o kovo 15 d. - Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18 bei Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 40.
