Dar šiais metais ketinama pasirašyti sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia kompanija dėl garsą sulaikančių technologijų diegimo Filharmonijos didžiojoje salėje.
Koncertų lankytojams, kuriems ši inovacija aktuali, bus siūloma įsigyti bilietus salės 17-23 eilėse. Mat naujosios technologijos leis akustiškai „atskirti“ likusią salės dalį. Daugiau detalių apie šias naujoves Filharmonija atskleis, paaiškėjus konkurso nugalėtojui.
Artėjančios permainos džiugina ne visus aukštosios kultūros skleidėjus. Dalis jų įsitikinę, kad Filharmonijai derėtų saugoti senąsias tradicijas, likti konservatyvia gerąja prasme institucija. „Gal greitai bus galima koncerto metu ir rūkyti?“ – ironizavo artistas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
„Mobilieji telefonai nuolat skamba Tokijo, Niujorko, Milano, Maskvos koncertų salėse. Esame įsitikinę, kad draudimais nieko nepasieksime, - aiškino Filharmonijos administracijos vadovai. - Taip tik netenkame dalies klausytojų, kurie neatsiliepdami į telefono skambutį, praranda svarbių pasiūlymų“.
Vienas pašnekovų pateikė pavyzdį, esą gerai žinomas, dažnai Filharmonijos salėje pasirodantis atlikėjas neseniai neteko galimybės dalyvauti „Auksinio balso“ projekte dėl to, kad praleido skambutį.
„Turime žengti koja kojon su mokslo ir technikos laimėjimais, paversti nemalonų reiškinį civilizuotu ir kontroliuojamu“, - neabejoja Filharmonijos statinių ir scenos įrenginių eksploatavimo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Norauskas.
Lietuvos nacionalinė filharmonija šiuo metu yra didžiausia koncertinė organizacija šalyje. Ji vienija Lietuvos nacionalinį simfoninį ir Lietuvos kamerinį orkestrus, Valstybinį Vilniaus ir Čiurlionio kvartetus, kamerinės muzikos ansamblį „Musica humana“.
Institucija įkurta 1940-aisiais. Tais pačiais metais įstaigoje atsirado laidiniai telefonai, neužilgo ir tarnybiniai automobiliai. Pirmieji kompiuteriai Filharmonijoje pasirodė 1993 metais, tarnybiniai mobilieji telefonai – 1996 metais.