- Nenuostabu, kad esate kvarteto vadovas. Jūsų išskirtinis talentas ir meilė džiazui išskiria jus kaip vieną kūrybiškiausių ir labiausiai stebinančių smuikininkų. Žinome, kad jūsų karjera prasidėjo labai anksti – būdamas aštuonerių pradėjote skambinti pianinu ir groti smuiku, o būdamas dvylikos jau mokėtės konservatorijoje. Tai išties įspūdinga. Ar jūs pats nusprendėte groti smuiku, ar jus kas nors paskatino? Kada pamilote džiazą?
- Mano senelis turėjo smuiką ir pianiną, nors pats buvo vaizduojamojo meno atstovas. Kaskart, kai rengdavomės su šeima jį aplankyti, prašydavau tėvų, kad leistų man pradėti mokytis griežti smuiku, ir vieną dieną pradėjau. Mano tėvas mėgėjiškai groja gitara ir, manau, jis taip pat padarė man įtaką. Jo dėka klausydavausi klasikinės muzikos ar džiazo, roko ar folkloro, todėl užaugau gebėdamas vertinti įvairią muziką.
- Su jumis atvyksta trys puikūs muzikantai. Tikriausiai smagu, kai kartu keliauja daugelio metų patirtį įvairiose tarptautinėse scenose sukaupę atlikėjai. Kada įkūrėte savo kvartetą? Kaip jūs susitikote ir kaip nusprendėte kartu groti?
- Kvartetą subūriau 2001 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po kelių mėnesių persikėliau į Honkongą, kur pradėjau dirbti su keliais ten gyvenančiais amerikiečių ir indų muzikantais. Tuo metu kvartete vietoj dabar esančio akordeonisto buvo gitaristas. Po kelerių metų nusprendžiau grįžti atgal į Italiją, kur radau grupei tinkamą akordeonistą. Kadangi aš mėgstu improvizuoti, nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą partnerį. Šiuo metu grupėje esantys atlikėjai Vince Abbracciante (akordeonas), Nicola di Camillo (bosas) ir Francesco Savoretti (mušamieji) yra geriausi muzikantai, apie kokius tik būčiau galėjęs pasvajoti.
- Jūsų kvartetas debiutavo 2001 metais Azijoje ir JAV. Jau dvyliktus metus grojate kartu įvairiuose festivaliuose ir koncertuose visame pasaulyje. Kai žvelgiate apžvelgiate kvarteto gyvenimą, koks geriausias jūsų prisiminimas?
- Mes dalyvavome daugelyje turnė ir kartu patyrėme daug nuotykių. Kone visą mėnesį koncertavome JAV ir Kanadoje – kartu nuvažiavome per 10 000 kilometrų! Taip pat atmintin koncertinės kelionės po Australiją ir Naująją Zelandiją, Aziją ir Pietų Ameriką. Iš daugelio pasirodymų gerai prisimenu koncertą „Java Jazz“ festivalyje Indonezijoje, kai tiesiog negalėjome groti „Night in Tunisia“ ("Naktis Tunise"), nes nuo pirmųjų natų publika tiesiog pašėlo. Gerai prisimenu ir koncertą Dubajuje, „Tūkstantį ir vieną naktį“ primenančioje aplinkoje, bei pasirodymą lauke 2012 metų Montrė džiazo festivalyje.
- Ar jūsų muzika įvertinta tarptautiniais ar nacionaliniais apdovanojimais?
- Laimėjau kelis prizus Italijoje, tačiau labiausiai didžiuojuosi Niujorke esančios organizacijos „Chamber Music America“ skirtu apdovanojimu.
- Klausytojai ir kritikai jūsų muziką liaupsina už tai, kad ji intriguojanti ir virtuoziška, tačiau tuo pat metu ją labai sunku tiksliai apibrėžti. Tai nei džiazas, nei klasikinė, ne šiuolaikinė muzika, bet visų šių stilių elementų mišinys ir kažkas daugiau... Kaip pats apibūdintumėte savo muziką? Kokią žinią norite pasiųsti savo klausytojams, kokį jausmą norite jiems sukelti?
- Dažnai sakau, kad džiazas yra mūsų namai, o muzika - mūsų dievas. Mano požiūris į muziką išryškėja per džiazą. Mano muzika grįsta improvizacija, naujų aranžuočių kūrimu ar naujos muzikos rašymu. Postūmį tam suteikia bet kokia mano mėgstama muzika nuo "The Beatles" iki Johanno Sebastiano Bacho. Džiazas nuo pat savo atsiradimo buvo terpė, kurioje susidūrė skirtingos kultūros, tradicijos ir idėjos. Būtent tai aš ir bandau tęsti.
- Ko tikitės iš pasirodymo Lietuvoje ir susitikimo su mūsų publika? Ar turite kitų planų, ne tik pasirodyti Klaipėdos džiazo festivalyje?
- Niekada nesu grojęs Lietuvoje, todėl labai laukiu pasirodymo. Mes taip pat grosime Vilniuje, Italijos kultūros institute, iš kurio sulaukiame daug paramos.
- Ko iš jūsų pasirodymo gali tikėtis klausytojai? Ką norėtumėte jiems perduoti?
- Tikiuosi priblokšti klausytojus savo muzika ir originaliu požiūriu į džiazą. Noriu perduoti klausytojams, kad džiazas yra nuostabus kunkuliuojantis puodas, kuris gali nepaprastai nustebinti ir būti visiškai nenuspėjamas. Būtent todėl jis mums taip patinka!
