Dainininkas prisipažįsta, kad visada mėgo improvizuoti ir gerai jaučiasi ne tik dainuodamas, bet ir vaidindamas. „Aš nedžiūvau dėl operos, kaip daugelis bendramokslių, nors diplominiam darbui parengiau Žermono partiją „Traviatoje”. Jaučiau, kad mano stichija – operetė ir miuziklas,“ – viename interviu mini G. Maciulevičius.
Artistas solinį dainavimą 1975-1982 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Vlado Česo klasėje. Baigęs studijas pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame profesionalumo mokėsi iš to meto operos žvaigždžių Vytauto Blažio, Kazio Mikalausko, Aloyzo Domeikos ir daugelio kitų.
Puikiai įvaldęs linksmojo žanro kūrinius, solistas pelnė ne vieną apdovanojimą: Kultūros ministerijos pirmoji premija įteikta už geriausią vyro vaidmenį (Mustafa Bėjus P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“), Lietuvos teatro meno prizas „Kristoforas“ ir Kauno teatralų apdovanojimas „Fortūna“ atiteko už profesoriaus Higinso vaidmenį miuzikle „Mano puikioji ledi“, kitas „Fortūnos“ diplomas įteiktas už Barono Mirko Cėtos vaidmenį F. Leharo operetėje „Linksmoji našlė“. Vienas pastarųjų prizų – Kauno teatralų įsteigto prizo diplomas už Her Šulco vaidmenį J. Kanderio, F. Ebbo, J. Masteroffo miuzikle „Kabaretas“.
G. Maciulevičius neapsiriboja veikla muzikiniame teatre. 1995 m. artistas su kolegomis įkūrė ansamblį Baritonų trio, išleido keletą garso kasečių ir kompaktinių plokštelių, garso įrašais skatina populiarinti operetę ir miuziklą. 2002 m. kartu su Baritonų trio nariais surengė pirmąjį tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“.
Daugiau nei du dešimtmečius dainininkas išlika vienu pagrindinių Kauno muzikinio teatro baritonų. G. Maciulevičius yra parengęs koncertines programas su kitais teatro solistais, koncertavo Vietname, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, JAV. Dainininkas sukūrė beveik šešiasdešimt vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose ir muzikinėse komedijose, suvaidino daugiau nei 2500 spektaklių.
Įtemptas darbas muzikiniame teatre G. Maciulevičiaus nebaugina. Per sezoną bene šimtą kartų į sceną išeinantis artistas vakarais visada dienoraštyje surašo pastabas apie suvaidintą spektaklį, tarsi pats sau pažymį parašytų.
