Lietuvos nacionaliniame stende keturias dienas dirbo šalies džiazo federacijos atstovai – prezidentė Solveiga Rusytė ir valdybos nariai Liudas Mockūnas bei Julijus Grickevičius. Dalintasi informacija ir kontaktais su užsienio kolegomis, skleisti federacijos išleistas džiazo rinkinys „Jazz from Lithuania 2013”, autoriniai albumai. Ruošiantis mugei buvo sudarytas katalogas “Explore Jazz From Lithuania”, pateikiantis visą svarbią informaciją apie šalies džiazą.
Lietuvos džiazo stende lankytojų dėmesį traukė septyni plakatai, kvietę sužinoti apie mažai girdėtą džiazo salą pasaulyje: “Lietuvoje daugiausia festivalių vienam gyventojui”, “Paklausyk ir pranešk mums, kaip skamba Lietuvos džiazas”, “Ką reiškia šios trys raidės GTČ”.
Tačiau daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė citata iš 1961 m. laikraščio “Izvestija”: “Šiandien groji džiazą, ryt išduosi tėvynę.” Šis istorinį kontekstą atspindintis šūkis paskutinę mugės dieną iškeliavo į vieno Berlyno džiazo festivalio vadovų rankas.
Daugumai stende apsilankiusių svečių džiazas iš Lietuvos – balta dėmė Europoje. Jie nuoširdžiai stebėjosi, sužinoję, kad mūsų šalis pirmauja pagal džiazo festivalių skaičių tarp Baltijos valstybių. Kai kurie stendo svečiai tapatino Lietuvos džiazą su atskiromis asmenybėmis ir festivaliais.
Pasak S. Rusytės, mugėje užmegzti ryšiai su kitomis federacijomis, sąjungomis bei pavieniais festivaliais, klubais ir asmenybėmis prisidės prie šalies džiazo sklaidos svetur. “Jei tavęs čia nėra, vadinasi, neegzistuoji”, – juokavo kalbėdami apie mugę jos dalyviai.
8-oji pasaulinė džiazo mugė “Jazz Ahead”, vykusi Brėmeno ekspozicijų centre, viršijo organizatorių lūkesčius. Mugėje dalyvavo 646 kompanijos, 2534 profesionalai, o 70 džiazo koncertų apsilankė apie 12 tūkstančių klausytojų.
Mugės metu teikiamas “Škoda” apdovanojimas atiteko olandų būgnininkui Hanui Benninkui. Koncertuose, be kylančių ir dar nežinomų menininkų, pasirodė tokios džiazo garsenybės kaip Django Batesas, Avishai Cohen ir kitos.
Lietuvos džiazo federacijos prisistatymą Bremene parėmė spaudos įmonių grupė “Repro”, dizaineris Tomas Mazūra, įmonė “Impro”. Projektą iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas.
