Jis teigė per pastaruosius dvejus metus iš pasaulio aukcionų ir antikvariatų supirkęs apie 35 šio menininko vario graviūras. Dauguma jų atspaustos jau po menininko mirties XVIII amžiuje iš vario raižinių.
Apie tai, kad fotografas pradėjo kolekcionuoti senovines prancūzų graviūras nežinojo net jo žmona Virginija Lukaitytė. Ji pasakojo patyrusi, kad geriau vyro nekritikuoti, nes dažniausiai jo sumanymai būna sėkmingi.
Parodą pristatęs menotyrininkas Helmutas Šabasevičius sakė, kad apie tokį menininką iki šiol nei jis nei jo studentai Dailės Akademijoje nieko nebuvo girdėję.
Tačiau tris dienas paieškoję apie šį menininką medžiagos - rado. Tiesa, jo pavardė rašosi dvejopai, nežinia, kaip ją tarti. Be to, nėra nė mažiausios tikimybės kad jo darbai iki šiol būtų kokiu nors būdu pasiekę Lietuvą.
S. Paukštys garsėja meninėmis provokacijomis. Ypač išgarsėjo jo surengta filtyvi F. Zappos daiktų paroda, kai dauguma žiūrovų net nesuabejojo tų daiktų tikrumu.
Vis dėlto H. Šabasevičius nemano, kad J. le Pautre darbai galėtų būti falsifikuoti - tam reikėtų labai daug lėšų ir pastangų. „Jei net menotyrininkai negirdėjo apie tokį menininką, tai mes muziejininkai juo labiau negirdėjome. Galėsime dabar išstudijuoti,- sakė Trakų istorijos muziejaus rinkinių saugotoja Irena Senulienė.
S. Paukščio bendražygis, kartu pastatęs F. Zappos paminklą menotyrininkas Saulius Pilinkus pabrėžė, kad J. le Pautre - stiprus vidutiniokas, bet jei jis būtų dirbęs Lietuboje - būtų garbinamas iki šiol.
„Kol buvome jauni - rengėme pseudoparodas, bet dabar senstame ir norisi kažko tikro. Publika neprivalo tikėti, bet šios graviūros - tikros ,- tikino S.Pilinkus.
S. Paukštys pasakojo, jog kartą jam pavyko iš karto įsigyti aukcione kelis J. Le Pautre darbus, o tuomet jis pradėjo domėtis šiuo autoriumi ir ieškoti jo kūrinių antikvariatuose. Jam patiko siurrealistinis le Pautre stilius ir dėmesys detalėms.
Kiekvieno darbo kaina - keli šimtai litų. Todėl uždirbęs šiek tiek pinigų jis kas kartą pagalvodavo, ar verta juos išleisti švenčiant su draugais, ar geriau pirkti graviūrą.
Kelias graviūras iš savo rinkinio jis yra pardavęs Lietuvoje ir kiekvieną kartą iškildavo klausimų dėl jų autentiškumo. Tačiau Lietuvos antikvarai šias abejones išblaškydavo.
- Kodėl Lietuvos kolekcionieriai savo meno rinkinius slepia? - klausėme S. Paukščio.
- Gal bijo vagių, gal Mokesčių inspekcijos. Aš visus mokesčius moku.
- Žmonės gali suabejoti, ar F. Zappos paminklo statytojas tapo rimtu kolekcionieriumi...
- Gali abejoti.
