Remia farmacijos milžinė
„Lėta eiga” – didžiausia personalinė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Ž. Kempino paroda. Joje rodoma net 16 įvairiais metais sukurtų darbų. Juos menininkas įkurdino visuose Bazelio muziejaus aukštuose, rūsyje ir parke šalia muziejaus. Parodos plotas – 1500 kv. metrų.
Ž. Kempino darbai dažnokai užmezga dialogą su legendinio šveicarų menininko J. Tinguely (1925–1991) kūriniais. Bazelyje užaugęs J. Tinguely – praėjusio šimtmečio vidurio Paryžiaus meninio avangardo atstovas, kinetinių skulptūrų kūrėjas. Įkvėptas amžinojo variklio idėjos jis konstravo didžiules konstrukcijas iš geležies, medžio, mechanizmų detalių, kitokių nebepritaikomų daiktų.
J. Tinguely kūrinių muziejų jo vaikystės miestui 1996-aisiais švęsdama 100 metų jubiliejų padovanojo Šveicarijos farmacijos bendrovė „Roche” .
Muziejaus pastatas, kurį suprojektavo šveicarų architektas Mario Botta, iškilo istoriniame Bazelio parke „Solitude” greta „Roche” centrinės būstinės pastato, žvelgiančio į Reino upę.
„Roche” bendrovė yra ir pagrindinė Ž. Kempino parodos rėmėja. O jos kuratorius – pats J. Tinguely muziejaus direktorius Rolandas Wetzelis.
Svarbus įvykis ir Lietuvai
Parodos atidaryme dalyvavusi Vilniaus galerijos „Vartai” direktorė Laura Rutkutė sakė, kad pirmieji parodos žiūrovai vaikštinėjo po parodą beveik nesikalbėdami, pakerėti menininko darbų atmosferos.
Į atidarymą atvyko visa lietuvių menininko šeima. Ne tik žmona ir vaikai, bet ir tėvai, sesuo iš Lietuvos, uošviai iš JAV.
„Tai didžiulis įvykis ne tik pačiam Žilvinui ar J. Tinguely muziejui, bet ir visam Bazeliui, ir net Lietuvai. Didžiuojuosi, kad būtent „Vartų” galerija atstovauja tokiam puikiam menininkui, sugebančiam savo kūriniais sužavėti ne tik profesionalus”, – kalbėjo L. Rutkutė.
Ji pabrėžė, kad Ž. Kempino parodą muziejus surengė ypač geru laiku. Mat kitą savaitę prasideda garsioji Bazelio meno mugė, kurios metu šis nedidelis ir ramus Šveicarijos miestas virsta meno pasaulio sostine.
Būtent „Art Basel” geriausiai atspindi naujausias vizualiojo meno tendencijas ir madas. Čia kasmet suvažiuoja geriausios pasaulio galerijos, žymiausi kolekcininkai, solidžių muziejų atstovai.
Mugėje bus galima pamatyti vieną naujausių Ž. Kempino kūrinių. Jį savo stende pristatys Paryžiaus galerija „Yvon Lambert”.
Sparnai žiūrovų svajonėms
Vartais į parodą galima pavadinti instaliaciją „Šviesos stulpai” iš 8 metrų aukščio kolonų. Jas suformavusios magnetinės juostelės virpa pučiant ventiliatoriui ir pridengia iš vidaus sklindančią ryškią šviesą.
Darbas įrengtas erdvioje salėje šalia didžiulės J. Tinguely skulptūros.
Žinodamas, jog reikės savo darbus įkurdinti šalia garsiojo šveicaro kūrinių, Ž. Kempinas šiai parodai pradėjo ruoštis daugiau nei prieš metus. Menininkas prisipažino, kad užmegzti dialogą su muziejaus eksponatais jam nebuvo sunku ir todėl, kad J. Tinguely kūryba jis domėjosi studijų Vilniaus dailės akademijoje metais.
Tiesa, kai kuriose salėse karaliauja tik lietuvių menininko kūriniai. Viršutiniame muziejaus aukšte, kurį apšviečia pro stoglangius krintanti šviesa, galima pamatyti tuščią erdvę, kurioje stebuklingu būdu plevena didžiulė magnetinės juostelės kilpa.
Parodos gide teigiama, jog tai lengvumo ir nesvarumo poezija, suteikianti sparnus žiūrovų svajonėms.
Rugpjūčio mėnesį pasirodys parodai parengtas gausiai iliustruotas leidinys vokiečių ir anglų kalbomis „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga”, kuriame šalia kritikos tekstų bus galima rasti ir kuratoriaus R. Wetzelio interviu su menininku.
Pati paroda veiks iki rugsėjo pabaigos.