Nėra ko stebėtis, kad mieste, turinčiame vos 172 tūkst. gyventojų, paroda muziejuje gali sulaukti per milijoną lankytojų - čia suvažiuoja visas pasaulis. Vien šiuo metu Bazelyje rodomos Maxo Ernsto, Maurizio Cattelano, Alexanderio Calderio, Edo Ruschos, Pablo Picasso, Steve'o Mcqueeno, kitų žymiausių pasaulio menininkų parodos. Tarp jų - ir 44 metų lietuvio
Ž. Kempino.
Didžiausia asmeninė paroda
1996-aisiais įkurtas J. Tinguely muziejus Bazelyje - vienas puikių mecenatystės pavyzdžių: muziejų finansavo ir iki šiol išlaiko
farmacijos bendrovė „Roche“. Reino pakrantėje šveicarų architektas Mario Botta muziejui sukūrė įspūdingą pastatą, tobulai tinkantį įvairiausioms ekspozicijoms.
Per tris aukštus išsidėsčiusi Ž. Kempino paroda užima 1500 kvadratinių metrų plotą ir yra didžiausia iki šiol surengta menininko asmeninė paroda. Iš viso rodoma 16 kūrinių, išdėstytų tiek atskirose erdvėse, tiek kartu su J. Tinguely darbais.
2008-aisiais Vienos „Kunsthalle“ ir 2009-aisiais Venecijos bienalėje pamatęs Ž. Kempino darbus J. Tinguely muziejaus direktorius Rolandas Wetzelis nutarė pats kuruoti lietuvių menininko parodą.
J. Tinguely kūriniai yra kinetiniai, optiniai, jie vizualiai labai įdomūs kaip ir Ž. Kempino. Nors abu menininkai labai skirtingi, jie
papildo vienas kitą. J. Tinguely ir Ž. Kempino kūryboje svarbūs tokie reiškiniai kaip gravitacija, oro srautų judėjimas, levitacija.
Šurmulyje - lėta eiga
Ž. Kempinas parodą Bazelyje pavadino pagal vieną joje rodomą darbą „Slow Motion“ („Lėta eiga“, 2008 m.). Tai beveik trijų metrų ilgio ant sienos kabinamas metalinis objektas su laikrodžių mechanizmais. Eilėmis išdėstytos minutinės laikrodžių rodyklės ritmingai juda tarsi atspindėdamos laiko bangavimą.
- Ką reiškia jūsų parodos pavadinimas? - paklausiau Ž. Kempino.
- „Slow Motion“ - ne tik kinematografinis terminas, reiškiantis sulėtintą kino kadrą. Jis susijęs ir su judėjimu, laiku. Visa tai
tarsi susijungia parodoje.
Turint galvoje, kad kitą savaitę prasidės „Art Basel“ mugė, kai visi lakstys lyg akis išdegę, norisi turėti tą „lėtą eigą“, minutę sau, ramiam susimąstymui.
- Įspūdingo dydžio muziejų erdvėse reikia nemažai pasirengimo ir naujų darbų. Kiek laiko truko ekspozicijos kūrimas?
- Parodą sudėliojau beveik per mėnesį. Šešiolika darbų man yra daug, nes dažniausiai rodau du ar tris, o didelėje asmeninėje parodoje - penkis kūrinius.
Tiek daug kūrinių niekada nesu rodęs, ypač šitokiose didelėse ir gražiose erdvėse. Parodoje yra keletas darbų, sukurtų atsižvelgiant į pastato architektūrą ir erdvę. Kiti sukurti šiais metais, pavyzdžiui, „Žvaigždžių“ serijos kūriniai, nors panašių esu daręs ir anksčiau.
- Ar sunku buvo atrasti sąlyčio taškų su vizualiai skirtinga J. Tinguely kūryba? Juk kai kurie jūsų kūriniai rodomi kartu.
- Kinetika - bendras dalykas, kuris mane sieja su J.T inguely. Jo auditorija labai didelė - nuo vaikų iki suaugusiųjų. Aš taip pat
orientuojuosi į įvairius žiūrovus. Kiekvienas šioje parodoje gali ką nors atrasti - tai priklauso nuo žiūrovų, jų patirties, pomėgių.
- Ką reiškia menininkui surengti muziejinę parodą Bazelyje?
- Paroda atidaryta prieš pat mugę „Art Basel“. Tad visi į mugę atvykstantys žinos ir apie mano parodą. „Art Basel“ metu į miestą suvažiuos daug muziejininkų, kolekcininkų, kuratorių. Tikiuosi, jie užsuks į mano parodą.
Fiziškai paveikūs kūriniai
Ž. Kempino parodos ekspozicija prasideda muziejaus kieme esančiame parke. Čia lankytojus pasitinka saulėje žvilganti penkiolikos metrų skersmens instaliacija „Kakashi“ („Kaliausė“).
Kūrinys praėjusiais metais buvo sukurtas Ečigo-Cumario trienalei Japonijoje. „Kakashi“ taikytas specifinei vietai: menininkas kūrinį konstravo iš vadinamųjų sniego strypų ir paukščius gąsdinančios juostelės, kurią japonai naudoja ryžių laukuose. J. Tinguely muziejuje kūrinys organiškai įsilieja į aplinką, jai suteikia naujų atspalvių.
Būtent vizualių, emocinių, erdvinių ir kitokių pojūčių dirginimas - esminė Ž. Kempino kūrybos ašis, nepaliekanti abejingų.
„Esu sužavėta Ž. Kempino parodos. Kai 2009-aisiais Venecijos bienalėje pirmąsyk išvydau jo kūrinį, mane suintrigavo optinės iliuzijos. Man patinka Ž.Kempino kūrinių ritmika, poveikis žmogaus jausenai - juk jo kūriniai sužadina daugybę pojūčių. Anksčiau net negalėjau įsivaizduoti, kad meno kūrinys gali būti net ir fiziškai paveikus“ - parodos įspūdžiais dalijosi „Art Basel“ meno mugės direktorė Annette Schnholzer.
Ir svaigina, ir užburia
Įdomiausia tai, jog Ž. Kempino kūrinių poveikis žiūrovui - skirtingas. Pavyzdžiui, „Paralelėse“ (2007 m.) lygiagrečiai virš lankytojų galvų vienodu atstumu ištemptos magnetinės juostelės ir svaigina, ir užburia.
Iš panašių elementų susidedančiame „Pjūvyje“ (2013 m.) juostelės driekiasi įstrižai patalpos, todėl sunku suvokti erdvės perspektyvą, proporcijas, juostos kažkokiu stebuklingu būdu laikosi ore ir ant sienų.
Instaliacija „Laiko juosta“ (2013 m.) nuteikia meditatyviai. Kūrinys įkurdintas šalia langų, atveriančių vaizdą į įspūdingą gamtovaizdį.
Žvelgiant į instaliaciją horizontaliai ištiestos plonytės juostelės tarsi dingsta leisdamos mėgautis nenutrūkstama Reino tėkme, tačiau pažvelgus kitu kampu magnetinės juostelės sukuria savito objekto įspūdį - jos virsta tamsia, žvilgančia siena, uždengiančia didžiulius langus.
Vos įžengus į muziejų dėmesį prikausto „Šviesos stulpai“ (2013 m.) - tai du 8 metrų aukščio cilindrai, kiekvieną jų sudaro kelios koncentrinės magnetinių vaizdo juostų eilės, virpančios pučiant ventiliatoriui ir pridengiančios iš cilindrų sklindančią ryškią šviesą.
Rūsyje įrengtoje instaliacijoje „Pokylių salė“ (2010 m.) ventiliatoriai, spalvotos lemputės, vaizdo juostos ir veidrodinė folija sukasi sudėtingame stichijų šokyje.
Rengia parodas garsiose galerijose
Ž. Kempinas gimė 1969 m. Plungėje. 1987-1993 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1994 m. surengė pirmąją personalinę parodą„Tapyba iš natūros“ Vilniaus šiuolaikinio meno centre. 1998 m. gavo geriausio scenografo apdovanojimą. Pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas ekspozicinių erdvių planus biuro baldų bendrovei.
1997 m. pabaigoje Ž. Kempinas išvyko į Niujorką, čia 1998-2002 m. Hunterio koledže studijavo tarpdisciplininį meną. 2003 m. šiuolaikinio meno centre „P.S.1“ buvo surengta pirmoji lietuvio paroda JAV, kurią lydėjo gausybė parodų, tarp jų personalinė paroda Vienos meno centre „Kunsthalle“ 2008 m.
2008 m. pelnęs A.Calderio premiją menininkas šešis mėnesius praleido A. Calderio dirbtuvėse Prancūzijoje, ten sukūrė savo darbą „Tūba“, kuris atstovavo Lietuvai 2009 m. Venecijos bienalėje.
Ž. Kempinui atstovauja galerija „Vartai“ Vilniuje, galerija „Yvon Lambert“ Paryžiuje ir galerija „Leme“ San Paule.