„Žvelgiant į Kauno kultūros ateitį ir tikintis sėkmės galima drąsiai pripažinti, kad Kaune visais lygmenimis pakankamai gerai išplėtotas šio sektoriaus specialistų rengimas, atliekami šios srities moksliniai tyrimai, o tarp studijų personalo - gausu Lietuvoje ir pasaulyje pripažintų menininkų bei kūrėjų.
Tačiau Kauno kultūros sistemoje esama ryškių trūkumų dėl lėto reagavimo į pasaulines tendencijas, kultūros rinkos pokyčius, nepakankamo socialinių ir verslo partnerių integravimo į studijų procesą ir mokslinę bei meninę veiklą, taip pat - elementaraus lėšų stygiaus ir nepakankamai pritaikytos infrastruktūros. Norint užtikrinti Kauno kultūros konkurencingumą Lietuvos, Baltijos šalių ar Europos mastu reikia nuveikti daugybę smulkių ir reikšmingų darbų“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.
2012 metais atlikta Kauno miesto kultūros sektoriaus įtakos regiono savitumui tiriamoji studija atskleidė ne tik kultūrinį Kauno klimatą, miesto gyventojų poreikius, bet ir pateikė miesto savivaldybės administracijai galimus sprendimus, kuria linkme nukreipti savivaldybės valdomą kultūros sritį. Studijos rengėjai atkreipė dėmesį, jog Kaune esantis tradicinis kultūros sklaidos modelis nebeatitinka šiuolaikinių visuomenės poreikių. Todėl būtina optimizuoti kultūros įstaigų tinklus, modernizuoti kultūros infrastruktūrą, skatinti kūrybiškumą, inovacijas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
„Atskleistos problemos išryškino esminį trūkumą. Kauno miestas iki šiol neturi aiškios, į perspektyvas nukreiptos kultūros politikos strategijos, kurios būtų laikomasi neatsižvelgiant į politinę aplinką. Būtent Kauno miesto kultūros strategijos paruošimas, rengiantis 2014-2020 metų darbams, ir numatomas per paskutinius du 2013 metų ketvirčius“, - pabrėžė A. Vilčinskas.
Kad kultūra taptų prioritetine sritimi, rengiamoje strategijoje ketinama numatyti Kauno miesto biudžeto dalies, skiriamos kultūrai, didinimą, mokesčių mažinimą kūrybinių industrijų veikloms, biudžetinių įstaigų optimizavimą, verslo įtraukimą į mecenavimo veiklą, Kauno kultūros fondo įkūrimą.
Išskirtinę reikšmę strategijoje turės Kauno tarptautinio pripažinimo programos. 2018 m. Kaune planuojama rengti išskirtinę šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tais pačiais metais ketinama siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo. Strategijoje taip pat bus numatytas Kauno siekis 2022 m. tapti Europos kultūros sostine.
„Kaunui tai taptų nepakartojama galimybė atgaivinti miestą ir išgarsinti jį tarptautiniu mastu, plėtoti verslą, turizmą, skatinti didžiuotis savo miestu ir jame esančiu kultūriniu gyvenimu. Siekiant tarptautinės sėkmės planuojamas bendradarbiavimas su tais pačiais metais Europos kultūros sostine tapsiančiu Liuksemburgu“, - teigė A. Vilčinskas.
Įgyvendinant partnerystės principą ir siekiant kuo plačiau į Strategijos rengimą įtraukti įvairius visuomenės atstovus, 2013 metų paskutiniame ketvirtyje bus surengtas strategijos prioritetų viešasis aptarimas.
Norint pasiekti strategijoje numatytų tikslų, pirmas ir svarbiausias darbas - Europos kultūros sostinės programos įtraukimas į Kauno miesto ilgalaikį strateginį planą. Pasak Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo, iki 2018-ųjų planuojama Kauno tarpukario architektūrą ir Naujamiestį įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Taip pat - iki 2018 metų Kauno tarpukario architektūrą pažymėti Europos paveldo ženklu.
