Prieš porą metų Klaipėdoje iš visuomenės atstovų suburta Jūrinės
kultūros koordinacinė taryba (JKKT) uostamiesto valdžią paakino ne
priešokiais, o dažniau prisiminti ir įvertinti su jūra susietus
geriausius socialinius ir kultūrinius projektus, iniciatyvas, mokslo,
meno darbus, grožinės ir kitokios marinistinės literatūros kūrėjus,
pagerbti labiausiai nusipelniusius asmenis.
Po ilgų diskusijų parengti nuostatai, pagalvota ir apie prizus -
bronzos statulėles, vaizduojančias jūreivystės simbolikoje įsigalėjusį
paukštį - virš vandenynų išdidžiai sklandantį albatrosą. Pasiūlyta
tokius prizus, švenčiant Europos jūrų dieną, kasmet iškilmingai įteikti
nominantams naujoje erdvėje - Smiltynėje, prie Lietuvos jūrų muziejaus,
kur prieš dvejus buvo atidengtas 12 metrų aukščio metalinis paminklas
jūrininkams „Albatrosas“.
Kai kurie politikai tokią idėją vertino skeptiškai. Prisimintos senos
legendos apie albatrosus, kurie sklando virš laivų tarsi lydėdami juos į
paskutiniąją kelionę. Anksčiau prietaringi jūrininkai tikėdavo, kad šie
paukščiai nusineša žūstančiųjų sielas. „Jau turime vieną „Albatrosą“,
Smiltynėje. Būtų prasilenkta su padorumu, etikos normomis, jeigu tokia
kapais dvelkiančia simbolika paženklintais prizais apdovanotume dar
gyvus žmones“, - nerimavo miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.
Siūlomi prizai suerzino dar vieną aktyvų miesto tarybos narį Algirdą
Grublį: „Visuomenininkai prisigalvoja visokių dalykų, o paskui jų
iniciatyvos gula savivaldybei ant pečių, turime sukti galvą, iš kur
gauti pinigų. Tegul iniciatoriai patys pasirūpina apdovanojimais“.
Klaipėdos merui liberalui Vytautui Grubliauskui parašytame laiške
politikai įrodinėjo, kad neverta skirti rimto dėmesio šiam projektui.
Netikėta kritika pribloškė JKKT vadovaujantį Lietuvos jūrininkų sąjungos
pirmininką Petrą Bekėžą: „Ką jie išmano apie albatrosus ir kitus
jūreivystės simbolius. Šie galingi paukščiai perskrenda vandenynus
nenutupdami. Mums jie - ne mirties ir gedulo, o stiprybės, narsumo,
gyvybės, naujų idėjų nešėjai. Gal politikai jau nebemato kitų
problemų, kad kimba į paukščius, gal jie nori šitaip išsiskirti“.
Knygą apie jūreivystę išleidęs klaipėdietis, tolimojo plaukiojimo
kapitonas klaipėdietis Eimutis Astikas, politikams patarė nebijoti
sparnuočių: „Erelių, grifų, pelėdų, kitokių paukščių siluetai puošia
daugelio valstybių herbus ir vėliavas. Negalima daugiaprasmių simbolių
traktuoti kaip kam šauna į galvą, traukti jų ant savo kurpaliaus“.
Smiltynės paminklo simbolika jokių niūrių minčių nesukelia ir Lietuvos
aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros centro vadovei Genutei
Kalvaitienei: Ko čia liūdėti, jeigu „Albatrosas“ sutinka į Klaipėdą
atplaukiančius ir palydi išplaukiančius laivus ? Jam atsiradus, gimė
nauja tradicija - jūreivystės mokyklos pirmakursiai paminklo papėdėje
kasmet ištaria meilės, ištikimybės jūrai priesaikos žodžius. Būtų
gražu, jeigu šioje vietoje pagerbtume ir iškiliausius marinistus“.
Vakar susitikę su Jūrų kultūros paveldo komisijos nariais minėtieji
politikai jau nebestojo piestu - išklausę ir kitokių nuomonių, dar šiek
tiek padiskutavę dėl įvairių simbolių išvaizdos, prasmės, jie iš esmės
pritarė visuomenininkų siūlomų nominacijų ir prizų nuostatams.
Tiesa, A. Grublys dar bandė pakirpti sparnus klaipėdiečio skulptoriaus
Klaudijaus Pūdymo sukurtam „Albatrosui“ įrodinėdamas, kad žemyn
nuleistas jo snapas vis dėlto yra ne toks, kokio reikėtų, dvelkia
liūdesiu. Po mėnesio nuostatus svarstys Klaipėdos miesto taryba.