Įdomu, kad šalia pripažintų grandų – Nacionalinės premijos laureatų A. Aleksandravičiaus, R. Požerskio, S. Žvirgždo, erudito daktaro W. Jurkiewicziaus iš Torunės M. Koperniko universiteto, Lodzės L. Schillerio kino, televizijos ir teatro aukštosios mokyklos profesoriaus K. Hejke's, šiuolaikinei Latvijos fotografijai įtaką darančio A. Granto kūrė jaunesnės jų kolegės M. Butkevičiūtė, A. Soldatova, stebinančios savo originaliais sprendimais.Lietuvoje ir užsienyje žinomi panevėžiečiai menininkai M. Šileikaitė-Čičirkienė, E. Ivanauskas, S. Povilaitis, S. Saladūnas kūrybingumu nenusileido svečiams.
Ar prisimenate amerikiečių filmą “Atgal į ateitį”, kuriame pašėlęs mokslininkas sugrąžina vaikiną Martį 30 metų į praeitį, kad jis padėtų savo tėvui nelikti gyvenime liurbiu? O gal pamenate daugiau kaip prieš 20 metų “Krantų” žurnale spausdintą filosofo Arvydo Šliogerio interviu apie mūsų miestą “Sugrįžti į Panevėžį”, kuris tuo metu tapo aštrių diskusijų objektu? O kas prisimena dailininką Stasį Petrauską, turėjusį Bitlo pravardę ir buvusį tam tikru panevėžietiškos bohemos simboliu, mūsų miesto Johnu Lennonu?
Visagalė fotografija gali viską. Ji nukelia mus į praeitį, sugrąžina atmintį, įamžina dabartį ir net gali nuspėti ateitį. Juk kai fotografuoji prie fontano besitaškančius vaikus, dar nežinai, kokiais piliečiais jie užaugs. Tačiau po daugelio metų galėsi pažiūrėti į tą fotografiją ir suprasi, kad jų šypsenoje, kreivai užrištame kaspine, nubrozdintuose keliukuose jau buvo įrašyta jų lemtis.
“Norėjau įamžinti žinomo dailininko, miesto siela vadinto S. Petrausko atminimą. Pavadinau savo darbus ”Uždarytu laiku”, nes fotografavau dailininko namuose, fotografavau aplinką, kuri išlaikyta lygiai tokia pati, kaip jam esant gyvam. Jo žmona Roma išsaugojo net cigaretes šalia peleninės. Atrodo, kad Stasys yra kitame kambaryje ir tuoj įeis. Namuose išliko neišvėdinta, skersvėjų neišpustyta jo dvasia”, - sakė fotomenininkas A. Aleksandravičius, buvęs artimas S. Petrausko-Bitlo draugas.
S. Povilaitis savo fotografijose užfiksavo vieną iškiliausių šiandienos panevėžiečių tapytojų Ramūną Grikevičių jo dirbtuvėse, namų aplinkoje, su dukra Rože. „Bent jau vienoje fotografijoje jausmo tikrai yra“, - pajuokavo fotomenininkas, pritardamas menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio teiginiui, kad meno kūrinyje svarbiausia yra jausmai.
Nacionalinės premijos laureatas S. Žvirgždas šioje bienalėje turi daugiausia vietos. Šalia bienalėje sukurtų darbų, eksponuojamų Laisvės aikštėje ir Fotografijos galerijoje, lankytojai gali pamatyti jo parodą „Lietuviški peizažai“ Panevėžio dailės galerijoje.
Lenkų fotomenininkas W. Jurkiewiczius sako, kad pažintį su kiekvienu miestu pradeda nuo kapinių. Panevėžio senosiose kapinėse jis rado įdomių reliktų, liudijančių, kad tai miestas, turintis turtingą istoriją. Temą „Žmogus ir miestas“ fotomenininkas transkribuoja į „Žmogus ir vanduo“, rasdamas ją, kad ir kaip bebūtų keista, kapinėse ir šalia jų tekančioje upėje. Vanduo išties yra gyvybės simbolis. Todėl jauni energingai irkluojantys baidarininkai atrodo tikras miesto pulsas, o daili blondinė gali tuoj nugriūtii karščio išdžiovintoje gatvelėje. O gal ir ne, nes ji – tik lėlė.
„Tiesiog vaikščiojau po miestą, ieškojau ko nors įdomaus ir radau“, - lakoniškai ir žaismingai savo darbus pristato K. Hejke, nufotografavęs varnas ir paminklus kapinėse. Paukščio ir akmeninių paminklų simbolika – daugiaprasmė.
Panevėžietis fotomenininkas S. Saladūnas taip įdomiai žaidžia fragmentais, faktūromis, kad jei raštu neišdėstytų savo koncepcijos, vargu ar kas suvoktų, kas slypi šiose fotografijose. Paslapties kodai itin sudėtingi, kaip ir pačios temos. Šis fotomenininkas galėtų gauti didžiojo provokatoriaus titulą, kartu - ir formos meistro. „Raudų sienoje“ – senųjų žydų kapinių paminklų, išgyvenusių panevėžietišką holokaustą, istorija. O kas pamatys tikrąją „Komunizmo šmėklą“, tam prizas iš „Maximos“ arba dėvėtų drabužių parduotuvės...
Skirtingi autoriai skirtingai sudeda miesto akcentus. A. Grantas ieško spalvų ir formų neveikiančiame turguje, prie maisto parduotuvių (moterų aktualijos), M. Šileikaitė-Čičirkienė , pasirinkusi nespalvotą fotografiją, žvalgosi į svarbių pastatų langus (slaugos ligoninė ir seniai užkonservuotas konservų fabrikas), grindinį, dirbančius ir besiilsinčius panevėžiečius bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčios detales - juk visi keliai veda į šventovę. Ten pat krypsta ir R. Požerskio fotoobjektyvas, o be bažnyčios bokštų, jis dar randa jų ir kitose miesto erdvėse. Tokie statiniai, šaunantys į dangų, tarsi sujungia du pasaulius - žemiškąjį ir anapusinį, kuriame, pasak kai kurių filosofų, viskas taip pat kaip ir čia.
E. Ivanausko fotografijos galėtų iliustruoti genialaus japonų rašytojo Kobo Abės knygą „Žmogus-dėžė“. Tai gyvenimas mieste „ant asfalto ir dėžutėje“. Kartu žaidimas forma.
„Dėžės-kubo trys dimensijos apibrėžia vietą erdvėje. Žmogaus gyvenimą apibrėžia ne geometrinės, o egzistencinės dimensijos - socialinė padėtis, šeimos padėtis, tradicija“, - sako E. Ivanauskas.
Fotografė A. Soldatova iš Minsko mėgsta dokumentinę fotografiją. Dažnai ji byloja dar daugiau nei užslaptinta, simbolių pilna meninė. Parodoje matome Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą įvairiais rakursais, akimirkas iš Laisvės aikštės, o atmintyje iškyla per parodos prisistatymą matytos spalvingais peizažais išdailintos Baltarusijos autobusų stotelės, kuriose telpa visa šios šalies šiandienos filosofija.
Panevėžietę M. Butkevičiūtę įkvėpė filosofo A. Šliogerio interviu „Krantuose“, kadaise sukėlęs skandalą tarp miesto intelektualų. Jo pėdsakais fotografė vaikščiojo po Panevėžį ir matė, kas pasikeitė per 20 metų. Parodė tą ne tiesmukai, o per tam tikras detales. Verta visiems pasivaikščioti su tokiu gidu ir surasti savą substanciją. O įdomiausia šios jaunos talentingos autorės kūryboje, kad vaizdą ji sujungia su garsu.
„Bienalės „Žmogus ir miestas“ kūrybinėse dirbtuvėse sukurtų fotografijų parodos veikia Panevėžio fotografijos galerijoje ir Laisvės aikštės pastatų languose, kur itin traukia miesto gyventojų bei svečių žvilgsnius. Parodose rodomas fotografijas bienalės dalyviai dovanojo Panevėžio dailės galerijai. Kūriniai papildys galerijos fotografijos rinkinį. Bienalės fotodarbų katalogas prisidės prie projekto sklaidos bei išliekamosios kultūrinės vertės“, - sakė šio projekto vadovė, Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.