Kultūros ministerijos atstovai sako ieškantys būdų skatinti verslo ir jo paslaugų atėjimą į kultūros, ypač paveldo, objektus. „Kultūros ministerija siekia pripildyti paveldo objektus turinio, kūrybinių, socialinių, sveikatos paslaugų, pasikviesti verslą, kad tie objektai būtų gyvi, kad galėtume jais didžiuotis, kad tokioje gražioje aplinkoje vyktų koncertai, muzikos festivaliai, galbūt ir verslo subjektai rastų galimybę bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi“, - kalbėjo diskusijoje kultūros ministro patarėja Erika Furman.
Ministerijos atstovė apgailestavo, kad Lietuvos miestų planuose nenumatyta su kultūra susijusi veikla, apie ją neužsimenama ir kalbant apie viešųjų erdvių sutvarkymą. „Kiekvienas miestelis ar miestas turi ten gyvenančių ar iš ten kilusių menininkų ir viešąsias erdves tikrai galėtų ne tik sutvarkyti, o taip pateikti gyventojams, turėti tokias kūrybines idėjas ir vizijas, kad tai būtų tikrai kultūrai skirtos vietos, o ne tik pastatyti suoliukus...“ - kalbėjo ministro patarėja.
Nors ekonomistai Lietuvoje dar pasigenda viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo, vis dėlto atsiranda pavienių mecenavimo atvejų ir netgi tęstinių ilgalaikių kultūros rėmimo iš privačių lėšų projektų.
„Yra šventas požiūris, jeigu verslo žmogus prisideda prie kultūros rėmimo. Šita išteklių dalis turi rimtą trūkumą, ji priklauso nuo mecenato ekonominės padėties, jo požiūrio ir t.t. Manau, kad mecenatystės kultūra pas mus tiktai formuojasi, kol kas esame pradinio kapitalo kaupimo stadijoje, bet jau „civilizuojamės“. Manau, kad mecenavimo kultūros atsiras vis daugiau, todėl reikia sveikinti kiekvieną žmogų, kuris turi išteklių paremti kultūrą ir sykiu mūsų civilizaciją plačiąja prasme“, - pabrėžė ekonomikos profesorius Povilas Gylys.
Pasak kultūros projektų ir lietuvių literatūros lobyno leidybos rėmimu garsėjančio verslininko Ramūno Karbauskio, jaunoji karta sparčiai tolsta nuo kultūros, todėl ji ateityje gali jiems visiškai nerūpėti.
„Lietuvos vaikai jau prarado ryšį su teatru, jie nebenori skaityti knygų, todėl būtina sutelkti kultūros ir verslo pečius motyvuojant ir įvairiai skatinant jaunąją kartą sugrįžti į kultūrą. Teatrai vasarą turėtų vaidinti vaikams nemokamai, kad vaikai papultų į teatrą, prisidėtų prie teatro kultūros, nes antraip mes nesusišnekėsime su savo vaikais“, - sakė verslininkas.
Jis pristatė tradicija tampantį Naisių kaime rengiamą vasaros festivalį, jau laikomą Šiaulių krašto vertybe, skirtą daugiausia šeimoms, nes šiame festivalyje nėra alkoholio.
Vaikus skaityti ir ugdyti jų poreikį menui skatins R. Karbauskio ir Andriaus Mamontovo kuriamas fondas „Švieskime vaikus“, kuris leis geriausius lietuviškus kūrinius, sudarinės knygynėlius ir juos dovanos mokykloms, vaikų darželiams ir vaikų ligoninėms. Be to, nuo liepos 6 dienos prasidės konkursas, kuriuo norima skatinti lietuvių rašytojus daugiau kurti vaikams
Diskusijoje pasigirdo ir siūlymų mokyklose įvesti privalomą kiekvienam abiturientui kultūros egzaminą, kuris būtų laikomas šalia valstybinės kalbos egzamino.
