Penktadienį kultūros ir meno festivalio rengėjai pristatė jo programą, kurioje šįkart per 160 renginių. Maža to, šiais metais Kultūros naktis taps pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo kultūros renginiu, o jos programa orientuota į europietiškumą ir menininkų bendradarbiavimą.
„Nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai ir prasta nuotaika, bet jos per Kultūros naktį tikrai neturėtų būti“, - vylėsi Vilniaus meras Artūras Zuokas, slėpdamasis nuo prapliupusio lietaus po skėčiu. Mat festivalio pristatymas surengtas po atviru dangumi – tik dangus gaubs ir daugelį festivalio renginių.
Festivalio „Kultūros naktis“ iniciatorė Daina Urbanavičienė, sumaniusi šį renginį 2009-aisiais, džiaugėsi, kad jis suburia menininkus, skatina jų iniciatyvą, žadina idėjas. Be to, jis tampa tarptautinis.
„Šių metų programa – didžiausia, kokią esame turėję, tad kiekvienas tikrai ras sau įdomų renginį. Šiais metais akcentuojame europietiškumą ir šalių bendradarbiavimą, tad kviečiame klaidžiojant po miestą užsukti į užsienio menininkų renginius – britės Kathy Hinde „Piano Migrations“, prancūzų instaliaciją „Purple Rain“, iš Ispanijos atvyksta linksmoji gatvės klounada, išskirtinį pasirodymą „Karmen“ pristatys gruzinų šokio teatras, daugybę projektų šiemet siūlys ir užsienio šalių ambasados ir institutai“, – teigė D. Urbanavičienė.
Šalia užsienio menininkų darbų savo projektus pristatys ir visas būrys lietuvių menininkų. Mažuosius žiūrovus pakvies Šventaragio slėnyje įsikursianti „Šeimų erdvė“, kur vaikų lauks „Teatriuko“ sekama „Pasaka“, „Gydytojų klounų“ spektaklis apie meilę, daugybė žaidimų su Žaislų muziejumi, piešiniai ant veido ir kitos pramogos.
Įspūdingą programą festivalio lankytojams parengė „Menų spaustuvė“. „Kino pavasaris“ pakvies į „Kiną ant žolės“ pievoje prie Baltojo tilto, Lukiškių aikštėje vyks jau tradicija tapęs P. Geniušo fortepijoninės muzikos koncertas, vienai nakčiai atgysiančioje rotondoje koncertą surengs Domantas Razauskas.
Festivalyje dalyvaus lietuvių menininkai ne tik iš Vilniaus, bet ir Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kitų miestų. Į projektą taip pat įsitraukė ir daugybė švietimo įstaigų (Vilniaus dailės akademija, Vilniaus universitetas, Vilniaus dizaino kolegija). Studentai aktyviai rengia parodas, šviesos instaliacijas ir kitus projektus. Naktį veiks ir daugybė Vilniaus muziejų, galerijų, net du kartus bus parodytas lietuvių ir užsienio menininkų bendras projektas „Smėlio laikrodžiai“, jau spėjęs sulaukti dėmesio kitose šalyse.
„Tradiciniai festivalio renginiai šiemet išsiplėtė, atsirado naujų projektų, siejančių meną ir šiuolaikines technologijas. Naktį miestą apgaubs išskirtinės šviesos instaliacijos bei vizualūs pasirodymai, išvysime ir skirtingų šalių menininkų bendradarbiavimo rezultatus, – sakė projekto vadovė Judita Strumilaitė. - Per vieną naktį parodysime tai, ką menininkai sukūrė per šiuos metus – ačiū jiems visiems už dalyvavimą. O Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kviečiame naktį iš liepos 5 į 6 d. išeiti į miesto gatves ir paprasčiausiai džiaugtis kultūra, menu ir muzika.“
Vienas didžiausių festivalio projektų – prancūzų menininkų „Purple Rain“, pirmą kartą rodytas Paryžiaus „Baltosiose naktyse“ („Nuit Blanche 2011“). Jį pristatė Prancūzų instituto Lietuvoje atstovė Marion Hugues.
Projektą įkvėpė 1983 m. filmas ir daina „Purple Rain“ - rokenrolo epas, nukreiptas prieš socialinę krizę. Tuo metu dainininkas Prince'as buvo popmuzikos favoritas, o „Purple Rain“ perteikė devintojo dešimtmečio dvasią – apgailėtiną, bet sykiu jaudinančią.
Ši svajinga ir melancholiška „No Future“ versija įkvėpė prancūzų menininką Pierre'ą Ardouvin’ą. Jo interpretacija pažodinė: skambant muzikai, lyja purpurinis lietus. Ritmiški gitaros akordai išlaisvinti nuo priedainių, solo ir jausmingo ritmo. Ultravioletinis „šlapių marškinėlių” vakarėlis. Mažai efektų – didelis poveikis. P. Ardouvin’o projektas – tarsi filmavimo aikštelė, kurioje nėra filmavimo kamerų, bet lankytojai po skėčiais atlieka statistų vaidmenį.
„P. Ardouvin’as priverčia mūsų netikėjimą kovoti su mėgavimusi, parodo, kaip emocija prasiveržia pro dirbtinį daiktų paviršių. Kaip ir filme „Purple Rain“ čia apdairiai paslėpta kažkas romantiško. Bloga vakarėlio atmosfera išlaisvinanti vaizduotę. Purpurinė – laiko po vidurnakčio iki rytinių „pagirių” spalva. Tarp liūdno ir didingo.
Bjaurus oras renginiui po atviru dangumi? Juk smagu, kai per pokylį lyja, ar ne? Tuomet galime jį atsargiai pavadinti fantastišku“, - taip šį projektą apibūdina jame dalyvavęs prancūzas Guillaume'as Désanges.
Ar tą patį pajus ir vilniečiai, bus galima įsitikinti jau po savaitės Vilniaus dailės akademijos senųjų rūmų kiemelyje.
