„Mes jau labai seniai aprobavome, kad Rasų kapinės turėtų
būti kultūros paminklu. „Anapiliui“ irgi labai seniai pritarėme. Ko
gero, praėjusių metų gruodžio mėnesį“, - BNS sakė Valstybinės
kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Jos teigimu, paskelbti šiuos objektus kultūros paminklais svarbu
siekiant juos išsaugoti.
„Tos vilos, tiek Druskininkuose, tiek Palangoje, yra labai
jautrios - paprastai jos būna medinės ir kai neprižiūrimos, labai
greitai sunaikinamos. Tad vilos atžvilgiu tai yra vienas iš
saugiklių, kad išliktų šis kultūros paminklas“, - teigė
G.Drėmaitė.
Rasų kapines, jos teigimu, svarbu saugoti ir dėl jų istorinės,
ir dėl architektūrinės vertės.
„Rasų kapinės yra mūsų pagrindinis panteonas - kultūros,
istorijos. Galų gale, čia yra mūsų bendras paveldas su Lenkija.
Tiesiog visa mūsų istorija atsispindi kapinėse. Tai dėl turinio.
O dėl formos, yra labai gražių antkapinių paminklų ir
koplyčių, kurios yra niekur kitur nepakartojamos kitose Lietuvos
vietose“, - apie vertingąsias kapinių savybes kalbėjo G.Drėmaitė.
Rasų kapinės įsteigtos 1796 metais. Čia, be kitų, palaidotas
lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius, kompozitorius ir
dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Kazys
Boruta, Petras Cvirka, Liudas Gira,Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys
Sruoga, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris,
visuomenės veikėjai Jonas ir Petras Vileišiai, garsaus lenkų
politiko, maršalo Juzefo Pilsudskio širdis.
Medinė vila „Anapilis“ Palangoje pastatyta apie 1898 metus.