B. Stiegleris, ne pirmą dešimtmetį nagrinėjantis žmogaus ir technikos santykį, savąjį pranešimą „Smegenys, technika ir vaizduotė“ pradėjo pasiremdamas įtakingų psichologų Sigmundo Freudo ir Donaldo Winnicoto geismo struktūrų analizėmis, leidusiomis išplėtoti tretinės retencijos (tam tikro techninio atminties sluoksnio) koncepciją.
Anot mąstytojo, kiekvieno žmogaus savipratai būtinas tam tikras praeities kartų perduotas kultūrinis bagažas, kuris padeda susiorientuoti pasaulyje: kaip jame veikti, gyventi ir mąstyti.
Ši iš praeities kartų perduodama tradicija kaupiama tam tikruose žmogaus sąmonei išoriškuose kultūriniuose daiktuose – daugiausia knygose ir rašte apskritai.
Svarbu tai, kad tokį kultūros perėmimo iš kartos į kartą modelį jau pakeitė ir, anot mąstytojo, vis labiau keis naujųjų skaitmeninių technikų paveiktas modelis.
Neurorinkodaros ar neuroekonomikos bei skaitmeninių technologijų sąjungos dėka tampa įmanoma paveikti tam tikrus impulsus žmogaus smegenyse, tokiu būdu darant įtaką jo pasirinkimams - vietoje racionalių ir savarankiškų jie tampa veikiau reflektyvūs ir automatiški.
Tuo tarpu tokios žinių mašinos kaip „Google“ dabar užima kolektyvinio žinojimo vietą, savo nekontroliuojamu masyvumu ir greičiu sukeldamos, anot skaitmenizuoto tinklo kritiko Nicholas Carro, dvasinio gyvenimo ekologinę katastrofą.
Nepaisant šios neigiamos įtakos, žmogaus sąmonei išorinių atminties talpyklų buvimas yra neišvengiamas, nes tik jos yra tam tikra techninės prigimties terpė, žmonijai suteikianti galimybę perduoti žinias iš kartos į kartą.
Kaip tik dėl tokios farmakoniškos (ir gydančios, ir nuodijančios) šių techninių atminties priedų prigimties privalome suprasti, kokiu būdu jie veikia žmogaus gyvenimą ir priimti šių technologijų kontrolės klausimą į politines diskusijas.
Šios spragos užpildymu (dvasios politikos kūrimu) užsiima paties B. Stieglerio Paryžiuje sumanyta politinė ir kultūrinė grupė „Ars Industrialis“.