„Dabar einate asfaltu, kurį nutiesė jūsų tėvelio dėka“, - aiškino puponiškiai.
Jie pasakojo kiekvieną smulkmeną, kaip dulkėjo vieškelis, ką apie tai sakė J. Baltušis, kokius pokštus jis krėtė ir su kuo labiausiai draugavo.
R. Baltušytei buvo parodytos kaimo kapinaitės, buvusi namo vieta, kur kadaise gyveno būsimasis rašytojas, vietinius žmones vėliau pavertęs savo knygų herojais.
Jie pasakojo, kas buvo pyktelėjęs už J. Baltušio tekstus ir aštrų liežuvį, bet visi kaip vienas tvirtino, kad rašytoją kiekvienas čionykštis laiko artimu gimine.
Puponiškiai kvietėsi į namus ir vaišino agurkais, medumi ir sūriu. Net kukliausios močiutės taikėsi įterpti kokį pasakojimą apie senus laikus, kai J. Baltušis Puponyse buvo dažnas svečias.
Stalas lūžo, himnas skambėjo
Viešnios garbei Puponių gyventojai surengė suneštinį balių – kelių rūšių naminiai sūriai, balta ir juoda naminė duona su kmynais, medus ir agurkai iš lysvės kvepėjo vasara.
Karštų balandėlių kvapas sklido iš Puponių bendruomenės namų, o vietinių oratorių prakalbos aidėjo laukais.
Muziejuje – A. Zavišaitės paroda
Minia žmonių R. Baltušytę pasitiko ir Kupiškio etnografijos muziejuje. Restauruotose muziejaus patalpose atidaryta J. Baltušio anūkės dailininkės Akvilės Zavišaitės darbų paroda. Ji veiks du mėnesius.
Parodos atidarymas sutapo su Kupiškio krašto tradicine švente Lingaudala, todėl dailininkės paveikslus išvydo ypač daug svečių. Susitikime buvo parodytas Lietuvos televizijos filmas apie dailininkės gyvenimą, kūrybą ir mirtį. Daug žmonių norėjo įsigyti R. Baltušytės parengtus jos tėvo ir dukters laiškų knygas.
Susitikimo dalyviai klausinėjo, kada pasirodys R. Baltušytės knyga „Su kuo valgytas cukrus“.
„Ši kelionė į praeitį man labai brangi. Kupiškio krašte pasijutau kaip namuose, nors su tėvu esu ten buvusi vos tris kartus gyvenime“, - sakė R. Baltušytė.
