M. Katinas 2008-aisiais paliko Lietuvą, paskatintas savo dėstytojos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorės Gražinos Ručytės-Landsbergienės veržtis į platesnius vandenis. Pianistas baigė magistrantūros studijas Londono karališkojoje muzikos akademijoje, išeivės iš Lietuvos garsios fortepijono profesorės Sulamitos Aronovsky klasėje ir liko dirbti svetur. Tačiau emigrantu M. Katinas savęs nelaiko: “Tebesu vilnietis, dažnai parvykstu namo, visada atostogauju Lietuvoje.”
Ilgos atostogos – vienas jo darbo Airijoje privalumų, mat atlikėjas dėsto fortepijoną Kilarnio muzikos mokykloje. Anot jo, darbas užsienyje teikia daugiau materialinės laisvės. Jei galėtų panašiomis sąlygomis dirbti Lietuvoje, pianistas rinktųsi tėvynę.
M. Katiną iki šiol galima išvysti repetuojantį “Ąžuoliuko” muzikos mokykloje, su kuria susijęs ilgas jo gyvenimo tarpsnis. Čia muzikantas pradėjo skambinti fortepijonu, o nuo 16 metų dirbo ir koncertmeisteriu. Mantautui teko akompanuoti “Ąžuoliuko” dainininkams ne tik gimtinėje, bet ir Japonijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Be to, jis rengdavo solines ir kamerinės muzikos programas su žinomais šalies vokalistais. Tad pianistas jaučiasi atidavęs skolą Lietuvai už čia įgytą išsilavinimą.
M. Katinui liūdnoka, kad kūrybiniai kontaktai su lietuvių muzikantais susilpnėjo jam išvykus į užsienį – anksčiau bendrų koncertų būdavo daugiau. O koncertuoti pianistui norisi – vien mokytojaujant gyvenimas būtų kur kas pilkesnis.
Lietuvoje M. Katinas plačiau koncertavo tik prieš kelerius metus, o vienam pasirodymui Vilniuje buvo sugrįžęs praėjusią žiemą. Tuomet jam su scenos partneriais plojo pilnutėlė Šv. Jonų bažnyčia.
Atbudus gamtai Mantas parvykęs į Lietuvą skuba į užmiesčio sodybą. Pianistas juokauja, kad čia jam muzikos trūksta mažiausiai. “Gamtoje žmogaus sukurtas grožis tampa nereikalingas, - filosofavo menininkas. – Klausydamasis paukščių giesmių pailsi, pasijunti esantis amžino gamtos ciklo dalis. Visas miesto bruzdesys, niekingi žmogaus rūpestėliai pasirodo juokingi.”
Nemažai pasiekęs savo profesijoje M. Katinas nėra iš tų žmonių, kurie gyvena vien muzika. “Vienpusiškumo gali tekti gailėtis, o gyvenimo rato atgal nepasuksi. Lengviau gailėtis dėl to, kas padaryta ne taip, negu dėl to, kas nepadaryta”, - svarstė pianistas.
Tačiau sėdęs prie fortepijono M. Katinas nenuolaidžiauja nei sau, nei klausytojams. “Artisto tikslas – ne sužavėti publiką ar pasigrožėti švariai pagrotu pasažu, bet tiksliai įkūnyti kompozitoriaus mintį”, - įsitikinęs menininkas.
Užaugino „Ąžuoliukas“
M. Katinas mokėsi Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje, bakalauro studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2004 m. stažavosi Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Vokietijoje pas pianistą V. Krainevą.
2008-2009 m., remiamas V. Landsbergio, S. Karoso ir J. Kazicko fondų bei Lietuvos kultūros ministerijos, studijavo Londono karališkosios muzikos akademijos profesorės S. Aronovsky klasės magistrantūroje, tobulinosi pianistų I. Lazko, T. Alikhanovo, Ch. Eltono, M. Rubackytės meistriškumo kursuose.
2010 m. atlikėjas laimėjo tarptautinį „Ile de France“ pianistų konkursą Prancūzijoje ir tapo dažnu svečiu šios šalies koncertų scenose. Jis taip pat surengė daug rečitalių Lietuvoje, Anglijoje ir Airijoje.
M. Katinas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu, LMTA simfoniniu orkestrais, diriguojamais S. Sondeckio, J. Wallnigo, D. Katkaus ir kitų dirigentų. Jis surengė kamerinės muzikos koncertų su dainininkais I. Misiūra, I. Zelenkauskaite, J. Gedmintaite, M. Zimkumi, R. Vaicekauskaite, A. Dingeliu, fleitininku V. Gursčiu ir kitais atlikėjais.
Koncertas "Savo mūzos beieškant". Mantautas Katinas (fortepijonas, Didžioji Britanija); F. Chopino, N. Metnerio, C. Debussy kūriniai. Liepos 20 d. 21 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
