Lauko salėje – komercinės sėkmės sulaukęs lietuvių detektyvas

Ar gerai pažįstame lietuvišką komercinį kiną, kurtą prieš kelis dešimtmečius? Juk Lietuva nuo „Gyvųjų didvyrių“ 1960-aisiais garsėja autoriniu kinu.

Lietuviškas komercinis kinas tik dabar žengia pirmus žingsnius („Tadas Blinda. Pradžia“, „Tyli naktis“, „Valentinas vienas“).

Sprendžiant pagal dabartinę produkciją, atrodytų, kad komercinis filmas Lietuvoje yra tik tas, kurio herojai nusirenginėja, rūpinasi vien tuo, kas žemiau juostos, o bendrauja taip, kad net ir alaus prisigėręs žiūrovas suprastų.

Todėl verta pamatyti A. Pozdniakovo detektyvą. Filmas yra dviejų serijų ir trunka daugiau kaip dvi valandas. Seanso pradžia 22.30 val., bilietų kaina - 14 Lt.

J.Budraičio suvaidintas advokatas Džeris Džeksonas iš pažiūros panašus į privatų seklį. Kino žiūrovams jis gali būti pažįstamas ir iš A.Pozdniakovo muzikinio filmo „Kažkas atsitiko“.

Tačiau ten advokatas - tik spalvingas epizodinis veikėjas. Bare„Pivonija“, kur visi renkasi, prie pianino sėdi niūrus vyras su lietpalčiu ir skrybėle. Tai jis.

Abu filmus režisierius kūrė maždaug tuo pat metu ir pašmaikštavo: filmo„Visi prieš vieną“ herojus pasisvečiavo „Pivonijoje“ ir pamuzikavo su Vytauto Kernagio „santechniku iš Ukmergės“.

Net ir tokia kinematografinio sąmojaus forma buvo nauja Lietuvos kine. Ir pats filmas „Visi prieš vieną“ 1986 metais atrodė kaip modernus ir drąsus kūrinys - ne vien dėl to, kad jo kadruose veikia pusnuogės moterys, linksminančios turtuolius.

Šio filmo temą ir vertę ano laiko kino kontekste galima suprasti, paskaičius, ką apie jį rašė kino kritikas Saulius Macaitis, didžiausias kino vertinimo autoritetas.

Jo tekstas pateikiamas Lietuvos filmų centro (LFC) filmografijos skiltyje.

Pavadinimas „Visi prieš vieną“, S. Macaičio nuomone, skamba gana dviprasmiškai.

„Taip gali būti apibūdinamas ir valdžios institucijų požiūris į labai nestandartinių metodų advokatą Džerį Džeksoną, ir, žinoma, gali būti taikomas niekšui Mereditui Bordenui, kurio neapkęsti ir norėti nužudyti galėjo labai daug kas, bet nereiškia, kad tai įvykdė.

Šią painią istoriją režisierius pasakoja moderniška, kartais specialiai erzinančia kino kalba (į svarbų dviejų pareigūnų pokalbį vis įsibrauna veiksmui visai nesvarbaus gatvės reperio šokis, ir tokių gražių atradimų filme apstu).

Juostą perpina iš sprogusio užmiesčio namo išsibraunančio degančio žmogaus leitmotyvas, bet tenka sulaukti pačios netrumpo filmo pabaigos, kad suvoktum jo esmę.

Visiems ekrane vis gausėjantiems personažams snaiperiškai parinkti įsimenantys atlikėjai, o J.Budraičio keistuolių galerijoje Džeris Džeksonas, nesirūpinantis savo išore bei rūbais, nuolat kažką žiaumojantis, pribloškiantis netikėtomis, tarsi alogiškomis reakcijomis, užima ypatingą vietą“, - rašė S.Macaitis.

Kino kritikas pabrėžė, kad „sąžiningai ir įdomiai atlikdamas užsibrėžtas pramogines užduotis A.Pozdniakovo filmas - paskutinysis Lietuvos kino studijos darbas, buvusios Sovietų sąjungos erdvėse turėjęs pelnytą, nespekuliatyviai pasiektą komercinį pasisekimą“.

Filmo „Visi prieš vieną“ scenarijaus pagrindu tapo JAV rašytojo Erle'o Stanley Gardnerio romanas „Advokatas Peris Meisonas“. Detektyve kartu su J.Budraičiu vaidina Olegas Ditkovskis - tai jo personažą stengiasi ginti advokatas, primenantis privatų seklį.

Pagrindinį filmo kenkėją turtuolį Mereditą Bordeną suvaidino Vytautas Paukštė, o jo sekretorių - Adolfas Večerskis.

Sekso tarnaičių šeimininkę, valdingą ponią Beatrisę Kornel, sukūrė žavioji Eugenija Pleškytė.

Tarp filmo aktorių - Arnas Rosenas, Vytautas Tomkus, Povilas Gaidys. Muziką parašė aktyviai anuomet Lietuvos kine reiškęsis džiazo meistras Viačeslavas Ganelinas. Nufilmavo Aloyzas Jančoras, šiandien kuriantis įdomų dokumentinį kiną.

Pats režisierius A.Pozdniakovas, padaręs Lietuvoje du įsimintinus filmus - „Visi prieš vieną“ ir „Kažkas atsitiko“, nuo 1990 metų pradėjo bendradarbiauti su suomių kinematografininkais ir iki šiol produktyviai dirba Suomijoje.

Šiuo metu jis užimtas animacine „Mahabharatos“ versija.