„Kasdienybės šviesa“ pavadinta Klaipėdos fotomenininko Arvydo Stubros paroda, šią savaitę atidaryta Prospekto fotografijos galerijoje. Joje galima pamatyti net keturias dešimtis darbų, sukurtų 1984-1988 metais.
Dvigubai daugiau jų yra A. Stubros fotoalbume „Kasdienybės šviesa“, kurio pasirodymo proga ir surengta paroda. „Norėjosi pristatyti šį ciklą žiūrovams, juk tų fotografijų niekas nematė nuo pat 1991-ųjų“, - sakė į parodos atidarymą atvykęs autorius.
Daugiausia tai - Klaipėdos vaizdai, tarp kurių rasime ir nuotraukų iš Palangos bei Nidos. Paskutiniaisiais Sovietinės Lietuvos metais, Sąjūdžio išvakarėse autorius kūrė tokius darbus, kuriuos jis pats vadina„reportažais be įvykio“.
Vienas svarbiausių to meto A. Stubros tikslų buvo sovietinės santvarkos kritika ir tos santvarkos paveikto kasdienio gyvenimo momentų fiksacija.
Tai, kad A. Stubra daugiausia dėmesio skyrė niūriems, niekuo neišsiskiriantiems ar net atvirai bjauriems to meto architektūros ir buities vaizdams, šokiravo net ir vyresnius fotomenininkus.
Klaipėdiečiui fotografui atvirai priekaištauta, kad jis neieško įspūdingų vaizdų, o fotografuoja nesąmones. Tuo tarpu A. Stubra sąmoningai pasirinko kitą kelią nei dauguma Lietuvos fotografijos mokyklai priklausiusių autorių.
„Neturėjau autoritetų ir nenorėjau dirbti taip, kaip Lietuvos fotografijos klasikai, kurių darbai daugelį metų buvo nuolat rodomi mums visiems“, - po parodos atidarymo aiškino menininkas.
Tačiau jis neslėpė, jog visuomet domėjosi, ką kuria fotomenininkai Lietuvoje ir svetur. Ypač didelį įspūdį jam padarė Kauno fotografijos galerijoje matyta garsaus prancūzų fotografo Henri Cartier-Bressono paroda.
„Man pasirodė, kad H. Cartier-Bressono fotografinis mąstymas artimas mano požiūriui į pasaulį „Kasdienybės šviesos“ cikle, kurį tuo metu jau buvau įpusėjęs. Tiesa, tik šiame cikle. Kai jį užbaigiau, pasakiau sau: darbą padariau, dabar laikas daryti kitą ir kitaip „, - prisiminė fotografas.
„Net tuomet, kai A. Stubros fotografijos užfiksuoja ne tik statiškos aplinkos vaizdus, bet ir trumpalaikius, kintančius kasdienio gyvenimo reiškinius, jos vis tiek neįamžina reikšmingo įvykio. Tai tarsi galėjusio įvykti, tačiau neįvykusio įvykio fotografija.
Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais paukščiais - tai vis tie patys neišsipildę įvykiai, kuriuos ateičiai išsaugojo A. Stubros fotografijos. Ši ateitis atėjo kaip tik dabar“, - įsitikinęs fotografijos tyrinėtojas Tomas Pabedinskas.
