„Kasdienybės šviesa“ pavadinta Klaipėdos fotomenininko Arvydo Stubros
paroda, šią savaitę atidaryta Prospekto fotografijos galerijoje. Joje
galima pamatyti net keturias dešimtis darbų, sukurtų 1984-1988 metais.
Dvigubai daugiau jų yra A. Stubros fotoalbume „Kasdienybės šviesa“, kurio
pasirodymo proga ir surengta paroda.
„Norėjosi pristatyti šį ciklą žiūrovams, juk tų fotografijų niekas
nematė nuo pat 1991-ųjų“, - sakė į parodos atidarymą atvykęs autorius.
Daugiausia tai - Klaipėdos vaizdai, tarp kurių rasime ir nuotraukų iš
Palangos bei Nidos. Paskutiniaisiais Sovietinės Lietuvos metais,
Sąjūdžio išvakarėse autorius kūrė tokius darbus, kuriuos jis pats vadina„reportažais be įvykio“.
Vienas svarbiausių to meto A. Stubros tikslų buvo sovietinės santvarkos
kritika ir tos santvarkos paveikto kasdienio gyvenimo momentų fiksacija.
Tai, kad A. Stubra daugiausia dėmesio skyrė niūriems, niekuo
neišsiskiriantiems ar net atvirai bjauriems to meto architektūros ir
buities vaizdams, šokiravo net ir vyresnius fotomenininkus.
Klaipėdiečiui fotografui atvirai priekaištauta, kad jis neieško įspūdingų
vaizdų, o fotografuoja nesąmones. Tuo tarpu A. Stubra sąmoningai
pasirinko kitą kelią nei dauguma Lietuvos fotografijos mokyklai
priklausiusių autorių.
„Neturėjau autoritetų ir nenorėjau dirbti taip, kaip Lietuvos
fotografijos klasikai, kurių darbai daugelį metų buvo nuolat rodomi mums
visiems“, - po parodos atidarymo aiškino menininkas.
Tačiau jis neslėpė, jog visuomet domėjosi, ką kuria fotomenininkai
Lietuvoje ir svetur. Ypač didelį įspūdį jam padarė Kauno fotografijos
galerijoje matyta garsaus prancūzų fotografo Henri Cartier-Bressono
paroda.
„Man pasirodė, kad H. Cartier-Bressono fotografinis mąstymas artimas mano
požiūriui į pasaulį „Kasdienybės šviesos“ cikle, kurį tuo metu jau buvau
įpusėjęs. Tiesa, tik šiame cikle. Kai jį užbaigiau, pasakiau sau:
darbą padariau, dabar laikas daryti kitą ir kitaip „, - prisiminė
fotografas.
„Net tuomet, kai A. Stubros fotografijos užfiksuoja ne tik statiškos
aplinkos vaizdus, bet ir trumpalaikius, kintančius kasdienio gyvenimo
reiškinius, jos vis tiek neįamžina reikšmingo įvykio. Tai tarsi
galėjusio įvykti, tačiau neįvykusio įvykio fotografija.
Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau
apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais
paukščiais - tai vis tie patys neišsipildę įvykiai, kuriuos ateičiai
išsaugojo A. Stubros fotografijos. Ši ateitis atėjo kaip tik dabar“, -
įsitikinęs fotografijos tyrinėtojas Tomas Pabedinskas.