Pivašiūnai ruošiasi jubiliejiniams atlaidams

Alytaus rajono Pivašiūnų miestelis ruošiasi jubiliejiniams Žolinės atlaidams. Garsiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovėje bus minimas Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo 25 metų jubiliejus ir palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą 20-metis.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Aug 6, 2013, 1:30 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 3:16 AM

Pivašiūnų šventovei šie metai yra jubiliejiniai. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. rugpjūčio 14 d. vainikavo Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai susirenka pagarbinti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją Nuliūdusiųjų Paguodą, paprašyti dangiškos globos ir užtarimo.

Šiais metais jubiliejiniai atlaidai prasidės rugpjūčio 14-osios vakarą.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 15-ąją, visoje Lietuvoje švenčiama Žolinė - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Visose katalikų bažnyčiose šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės.

Didžiausi atlaidai - Žolinės aštuondienis - tradiciškai prasidės Pivašiūnuose. Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose Pivašiūnuose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija - už šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą, žemdirbius.

Kaip Eltai sakė Pivašiūnų parapijos klebonas monsinjoras Vincas Baublys, jubiliejinių atlaidų proga laukiama garbingų svečių iš užsienio ir Lietuvos. Išleistas albumas apie Pivašiūnų bažnyčią, sukurtas filmas, susikūrė rožinio maldos grupelė. Knygos pristatymas numatomas rugpjūčio 14-osios vakare, o filmas bus rodomas kasdien per atlaidus.

Tikimasi, kad maldininkams šventovės nesutrukdys aplankyti ir tai, kad penktadienis bus darbo diena.

„Kartais, kai būna ilgasis savaitgalis, žmonės lekia prie jūros, dar kur nors, neužsuka į šventovę. O kai viena diena, jie gali ilgesnės kelionės neplanuoti ir galime sulaukti daugiau žmonių. Sunku pasakyti“, - sakė devyniolika metų Pivašiūnų parapijoje dirbantis dvasininkas, klausiamas, ar Žolinėje šįmet tikisi sulaukti daug maldininkų.

Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu, kuris per 1988 m. Žolinę buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pasak etnologų, Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai. Šventę ypač pamėgo iš naujo besikuriančios kaimo bendruomenės.

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Kai kuriose parapijose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose, nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai - Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su Šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą. Jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, kad Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.

Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnificat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Per perkūniją, smarkiai žaibuojant žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami jų nuovirai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.