Meninė topografija - taip savo kūrinių žanrą nusako pats autorius. A.Jonušis, nuo seno besidomintis istorija ir mitologija, tikina: jis iš įvairių dokumentų, žmonių iš lūpų į lūpas perduodamų pasakojimų ir visokių istorinių šaltinių nustatė autentiškas Panevėžio vietas, kur būta žynių aukurų ir senųjų bažnyčių. Tas vietas pavaizdavo savo nupieštuose žemėlapiuose. O juos aprėmino tapytais ornamentais.
Pristatydamas parodą autorius pasakojo užburiančias istorijas, kokių nerasi nė viename istorijos vadovėlyje.
Kur mieste būta piliakalnių, kuriuos nukasė sovietiniai buldozeriai, kur stovėjo senoji bažnyčia, kodėl dabartinio miesto pašonėje buvęs kaimas vadinosi Mikolajevka.
A.Jonušis patikino turintis įrodymų, kad Smėlynės gatvės esančio vaikų darželio teritorijoje buvo atkastas senovinis žynio kapas, aplink kurį gėlės žiedo principu gulėjo kadaise gyvų užkastų vaidilučių palaikai.
Ką jau kalbėti apie po Panevėžiu išraizgytus požemius, kuriuose dar prieš kone penkis dešimtmečius siūlą prisirišę, kad nepaklystų, landžiojo ne vienas dabartinis panevėžietis. Liudininkų, menančių mįslingus požeminius tunelius, dar iki šiol yra ne vienas.
Apie juos ir daugelį kitų Panevėžio vietų A.Jonušis yra parašęs knygą „Aviečių medis. Panevėžio legendos, mitai ir tikrovė“.
Tiesa, kūrinys kol kas išleistas tik dviejų egzempliorių tiražu. Miesto savivaldybė, žadėjusi finansuoti knygos laidimą, pažado taip ir netesėjo. Todėl skaitytojams A.Jonušio surinktos istorijos ir pasakojimai pateikiami kompaktinėje knygoje.
Panevėžiečio meninės topografijos parodos atidaryme susirinkusi publika ilgai diskutavo.
Vienos iš viešnių, buvusios panevėžietės, dabar M.Romerio universiteto profesorės ir habilituotos daktarės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės nuomone, įdomiausius istorinius atradimus padaro entuziastai. „Toks yra ir A.Jonušis. Originalus ir intelektualus žmogus. Tai, ką jis šneka, pavadinčiau laisvo žmogaus mąstymu etnoerdvėje. Aš galiu tik išsižiojus klausytis“, - kalbėjo R.Aleknaitė-Bieliauskienė.
Parodos lankytojai ragavo autoriaus pagaminto beržų sulos šampano, skanavo neįprasto skanėsto - raugintų laukinių šventagaršvių žiedų. „Esu ir žodžių archeologas. Kalboje ir žodžiuose glūdi visa istorija ir tikroji tiesa“, - sakė A.Jonušis.