Bestseleriu tapusiame 1996 metais Chucko Palahniuko parašytame romane „Kovos klubas” ir pagal jį sukurtame filme nagrinėjamas žmogaus santykis su darbu.
Klaipėdoje trisdešimt žiūrovų savo kailiu pajuto, kad „Ekspres kovos klubo” kūrėjai siekia laužyti stereotipus ir pateikti visiškai naują kūrinio versiją.
Jau prieš patenkant į salę viskas vyko kitaip – žiūrovams teko apsiauti šlepetes, palikti rankines ir apsiaustus, kad rankos būtų laisvos, ne tik nutildyti mobiliuosius telefonus, bet ir juos išjungti. Visi trisdešimt žmonių gavo savo numerius.
Paskui prieblandoje kiekvienas turėjo vykdyti ekrane kalbančio vyro nurodymus. Tarsi figūra šachmatų lentoje judėti pagal šviečiantį savojo numerio langelį – įveikti įsivaizduojamas kliūtis, atlikti tam tikras užduotis. Tiesa, šiam sumanymui tiko tik anglų kalbą mokantys žmonės.
Griežtas balsas iš ekrano tarsi subūrė susirinkusiuosius į savotišką kovos klubą. Pasirėmę šiuo Ch.Palahniuko romano principu kūrėjai pateikė tradiciniam teatrui neįprastą versiją, į vyksmą įtraukiantį ir publiką.
Vokiečių spektaklyje pats buvai priverstas 45 minutes dirbti – vaikščioti nurodytu maršrutu, kartoti tekstą, mąstyti, klausytis, atlikti užduotis. Esi klube, kuriame negali nepaisyti taisyklių, juolab kai tave stebi kiti klubo nariai.
Iš numatytų trijų pasirodymų Klaipėdoje įvyko tik du. Į trečiąjį susirinko per mažai žiūrovų. Gal tradicinio teatro gerbėjus spėjo pasiekti žinia, kad tai nėra įprastas spektaklis? Gal jie pabūgo dalyvauti teatriniame vyksme, o ne patogiai sėdėti krėsle prieš sceną?
Šiemet „PLArTFORMA” vyko aštuntąjį kartą. Pasak jo rengėjos menotyrininkės Godos Giedraitytės, ankstesniuose festivaliuose vyravo šokio spektakliai, o šiais metais žanrų paletė praturtėjo.
