„Ši paroda – tarsi mano meninis projektas. Su jos dalyviais susipažinau tarptautiniuose simpoziumuose įvairiose šalyse. Pamaniau, kad jie puikiai tiktų bendrai kontrastingai parodai – kaip ledas ir ugnis”, – kalbėjo S.Valius.
Taifūnai netrukdo klestėti
Pasak S.Valiaus, islandai ir japonai išsiskiria giliomis kultūrinėmis šaknimis ir stipriu ryšiu su gamta. Abi šalys yra ties žemyniniais tektoniniais lūžiais, kurie lemia didelį seisminį aktyvumą. Jų klimatas taip pat atšiaurus: stiprūs vėjai ir liūtys, taifūnai ar pūgos. Tačiau, nepaisant visų gamtos kataklizmų, abi šalys gerai išsivysčiusios, o kai kuriais aspektais net ir pirmaujančios pasaulyje.
S.Valius pabrėžė, kad jos svarbios Lietuvai ir dėl politinių aspektų. Juk Islandija buvo pirmoji valstybė pasaulyje, išdrįsusi oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. O Lietuvoje rezidavęs Japonijos vicekonsulas Chiune Sugihara (1900–1989) Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo nuo pražūties ne vieną tūkstantį žydų tautybės mūsų piliečių.
Kodėl šių dviejų salų menininkai savo kūrybai pristatyti pasirinko Lietuvą? Jau ne pirmą kartą į mūsų šalį atvykstančius kūrėjus sudomino ne tik kultūros paveldas ar gamta, bet ir unikali kalba, kuri gali būti įvardijama kaip tam tikra baltų sala slavų ir germanų jūrose.
Japonų vestuvės – bažnyčioje
M.Žilinsko galerijoje rodomuose kūriniuose galima įžvelgti ir atšiaurios gamtos, ir senų kultūrinių tradicijų atspindžių. Juk japonai ir islandai iki šiol yra išsaugoję labai stiprų ryšį su senosiomis religijomis.
„Japonijoje šalia stovi ir šintoistų, ir budistų šventyklos. Šiuolaikiniai japonai dažnai vienus ritualus atlieka vienoje, o kitus – kitoje šventykloje. Įdomi šiuolaikinė mada – vestuvės krikščioniškose bažnyčiose. Mat daugelį japonų ypač žavi įspūdingos krikščioniškų vestuvių apeigos”, – pasakojo S.Valius.
Nors tiesioginių nuorodų į religiją parodoje nematyti, japoniškoje jos dalyje galima rasti senąją „Permainų knygą” („I Ching”). Menininkas Mikio Kawasaki siūlo paimti čia pat indelyje padėtas 64 lazdeles ir jas išmetus perskaityti savo ateitį.
Taeko Mori darbai – tarsi išmoningos dėlionės, kuriose galima įžvelgti Japonijos ir Islandijos vėliavas. Net smulkiausios japonų kūrinių detalės ne mažiau svarbios nei visuma.
Ašarų lašelių užuolaida
Hiroshi Egami gaivališkumu artimesnis ne kolegoms japonams, o kitą salę užėmusiai islandų menininkei. Jis iš medžių šaknų, kitų gamtos elementų kuria monumentalius darbus. Dėl motinos ligos menininkui neatvykus į Kauną, šį kartą rodomos seniau sukurtų darbų fotografijos.
Didžiulis tuščiaviduris H.Egami rutulys iš molio ir šapų atspindi japoniškosios parodos dalies pavadinimą – „Tuštumos viduje”.
Islandė Mireya Samper savo ekspoziciją pavadino „Begalybė. Poetinis begalybės vaizdas”.
Tarp jos darbų – ir begalybę simbolizuojanti užuolaida iš nedidelių vandens pripildytų plastiko maišelių. Tai tarsi koks skaidrus ašarų lietus.
Šalia paslaptinga šviesa švyti ciklas didžiulių paveikslų, sukurtų naudojant autorinę vaško techniką. Menininkė mėgsta dvimačius kūrinius paversti trimačiais, ištrinti ribas tarp tapybos ir skulptūros.
Jos kūriniai neatsitiktinai primena teatro dekoracijas ar dvelkteli filmavimo aikštelės atmosfera. M.Samper – kino prodiuserė ir dirba įvairiose vaizduojamojo meno srityse.