J.Erlicko „Išeinu iš krašto“ užbaigs trijų knygų ciklą. Dviejų ankstesnių („Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir „Ateinu su šaukštu“) temos – meilė ir tėvynė, istorija. Pasak leidėjų, naujoje knygoje autorių domina ne politika, o žmonių tarpusavio santykiai.
„Kadangi leidėjai paprašė parašyti romaną, aš imsiuos iškart dviejų, – tik jam būdinga intonacija kalbėjo J.Erlickas. – Pirmasis vadinsis „Vargdieniai“. Juk šiais laikais niekas nerašo apie vargdienius, nes visi nori būti turtuoliai.
Mano romane veiks vargdienis Mikutavičius ir vargdienis Gerbutavičius. Jame nebus nuotykių, nes kas gi gali nutikti vargdieniams. Nebus ir meilės istorijų, nes vargdienių niekas nemyli. Pirmame tome vargdienis Gerbutavičius eis į svečius pas vargdienį Mikutavičių. Kilnodami taurelę jie apverks savo liūdną dalią. Antrame tome vargdienis Mikutavičius svečiuosis pas vargdienį Gerbutavičių. Iš viso bus keturi tomai.
Antrasis mano romanas – istorinis. Jame bandysiu paneigti mitą, kad Lietuvą sukūrė Kaušpėdas. Juk vienas žmogus niekaip negalėjo sukurti Lietuvos. Tad mano romane, be Kaušpėdo, dar veiks Ozolas, Landsbergis ir Prunskienė. Landsbergis rašys Lietuvą, Ozolas aranžuos, Kaušpėdas tas aranžuotes pateiks paprastiems žmonėms suprantama kalba, o Prunskienė rūpinsis, kad vyrams nieko netrūktų.“
Po renginio spaudžiamas atskleisti, ar iš tikrųjų ruošiasi rašyti romaną, J.Erlickas ironiškai mestelėjo: „Aha, rašysiu... Požeminį romaną.“
Tik ateitis parodys, ar literatūros klasiku jau vadinamas J.Erlickas parašys žadėtus romanus? Tačiau knygos herojų jam neturėtų trūkti. Štai puikaus rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus Dmitrijus renginyje pats pasiprašė į J.Erlicko „Vargdienius“. Kaip herojus.
D.Kanovičius atskleidė, kad leidykla sutiko išleisti savo tėvo rinktinius raštus. 2014 metais turėtų pasirodyti 10 tomų – 5 lietuvių kalba ir 5 rusų kalba.
„Tai nekomercinis šeimyninis projektas, kurio idėja kilo man. Aš tiesiog nutariau pagerbti savo tėvą, kuriam kitąmet sukaks 85 metai. Mat aš iki šiol negaliu sau atleisti, kad nenuvykau į savo senelio laidotuves. Nenoriu kartoti klaidų“, – sakė D.Kanovičius.
Kitąmet turėtų pasirodyti ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus atsiminimų knyga „Koncertas“. „Šiais laikais knygas rašo visi – politikai, kulinarai, aiškiaregiai, kareiviai, kosmonautai, artistai, kaliniai, net rašytojai, – ironizavo G.Kuprevičius. - Grafomanija drąsina. Ji tarsi liudija, kad rašyti lengva. Šiaip ar taip, labai daug laiko svarsčiau, ar verta imtis knygos. Bet mano šeimos istorija nulėmė, kad nusprendžiau griebtis plunksnos. Juk mano šeimos istorija – tai savitas kultūros laukas.“
Biografinės eseistikos ėmėsi ir žinoma vaikų poetė Violeta Palčinskaitė. Jos knyga „Atminties babilonai“ turėtų pasirodyti visai netrukus.
„Esu išbandžiusi beveik visus žanrus, išskyrus romano ir anoniminio laiško. Tad ir prie esė nebuvo sudėtinga pereiti. Galius pasakyti, kad rašytojui neįmano pabėgti nuo savęs – kad ir apie ką rašytų, vis tiek rašo apie save.“
Tiems, kurie nori pajusti V.Palčinskaitės naujosios knygos stiliaus vingrybes, pateiksiu ištraukėlę: „Sakoma, atsiminimai – tai amžinai žydintys sodai, į kuriuos visada lengva sugrįžti... Ne visada. Savo atminties babilonuose klaidžioju tarp nepastatytų iliuzijos bokštų, kalbėjimo ir nesusikalbėjimo. O plonytės mano žydinčių sodų šakelės lapkritį visada virsta peršviečiamo ledo virvelėmis.“
„Tyto alba“ netrukus išleis literatūros pasaulio atstovų bene labiausiai laukiamą pirmąjį poetės Agnės Žagrakalytės romaną „Eigulio duktė: byla F117“. Pasak leidėjų, jame pasakojama vieno žmogaus istorija. Pagrindinis veikėjas Juozas Žagrakalys – realus asmuo, Nepriklausomos Lietuvos kultūrininkas, leidėjas, kalėjęs Sibire, grįžęs į Lietuvą ir čia vargęs, kaip daugelis to meto namo grįžusių tremtinių.
Į jo gyvenimą autorė žvelgia platesniame kontekste – istoriją pradeda nuo giminės ištakų, sekdama, kaip atsikartoja lemties linijos. Svarbus vaidmuo tenka ir trims Juozo mylėtoms moterims, per jas atskleidžiamas jo charakteris ir likimo vingiai. Ryškiausia jų – eiglio duktė Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė, prieškario vertėja iš suomių kalbos.
„Kai man buvo 13 metų, tėvas davė senelio brolio Juozo Žagrakalio apysaką „Eigulio duktė“, – atskleidė A.Žagrakalytė. – Pasirodė, kad jis buvo rašytojas, neišleidęs nė vienos knygos. Kai man atsibodo rašyti eilėraščius ir esė, puoliau ieškoti J.Žagrakalio. M.Mažvydo bibliotekoje visai netikėtai radau ištisą archyvą F117.
Taigi mano nuopelnai nėra itin dideli. Aš buvau lyg kapų plėšikė, mirusiųjų vadybininkė, kuri ištraukė iš užmaršties tikrus žmones, sudėliojo įvykius chronologiškai ir įvilko juos į romano formą.“
„Tyto alba“ artimiausiu metu išleis ir dar kelias tam tikrų interesų turintiems skaitytojams tinkamas knygas. Detektyvų mėgėjai galės pasinerti į Dano Sėlio (tai slapyvardis) romaną „Provincijos detektyvas“, kurio vieksmas vyksta Rokiškyje.
Visokių kompiliacijų mėgėjai tikrai nusipirks šio žanro meistrų Viktoro Gerulaičio ir Giedriaus Drukteinio naujausias knygas. G.Drukteinio knyga vadinsis „Kodėl spaudžiame dešinę. Apie etiketą ir menieras“, o V.Gerulaičio - „Kupė su Johannu Straussu. Neišgalvotos muzikos istorijos.“
Literatūros istorijos ir nepakartojamo literatūrologės Viktorijos Daujotytės stiliaus gerbėjams leidykla ruošia profesorės knygą „Lašas poezijos“, kurioje stengiamasi „išsilaikyti tik poezijos teritorijoje.“
Knygynų lentynas artimiausiu metu turėtų pasiekti ir dvi psichologijai skirtos knygos. Psichologės Editos Čekuolienės „Flirtas su rudeniu: moterų knyga“ skirta moterims, peržengusioms 40 metų slenkstį. „Knyga subalansuot moterims, bet tinka ir vyrams“, – šyptelėjo autorė.
Lino Slušnio ir Daivos Šukytės knyga „Dėmesio: paauglystė. Tėvų knyga“ skirta tiems tėvams, kurie nebijo imtis lyderio vaidmens namuose ir nori vaikus vesti paskui save taip, kad jie ateityje už tai padėkotų.
Renginyje buvo pristatyta ir jau pasirodžiusi Algirdo Kaušpėdo knyga „Antiška“.
