Kvietimas sulaukė atgarsio, nors ir ne tokio didelio, kaip per Salvadoro Dali darbų parodą, kuri šioje meno erdvėje buvo rodoma prieš tai. Tada nesibaigiančiose eilėse tekdavo laukti daugiau nei valandą. „Man patiko. Tikrai įdomūs darbai to R.Lichtensteino, tu jį žinojai anksčiau?“ - bakstelėjo alkūne vyrui į šoną elegantiška dama. Pašnekovui linktelėjus moteris nustebo: „Iš kur tu taip viską žinai?“.
Parodos rengėjai suvokė, kad R.Lichtensteinas gali būti mažiau žinomas publikai, dėl to pasistengė pateikti daug informacijos apie autorių prancūzų ir anglų kalbomis.
Gudrus sprendimas žinant, kad Prancūzijos meno parodų lankytojai mėgsta skaityti šiuos informacinius užrašus ant sienos. Kad ir į kokią parodą nueitum, visur rasi būrelius tokių, kurie sąžiningai stabteli prie jų ir tyrinėja informaciją.
Stabtelėjimas spūstyje susipažinti su menininko biografija - tradicinis ritualas prieš patenkant į jo darbų oazę. Joje akį iškart patraukia du legendiniai komiksų personažai žvejyboje.
„Žiūrėk, Miki, užkibo didžiulė (žuvis)“, - džiaugsmingai šaukia Ančiukas Donaldas, nematydamas, kad iš tikrųjų meškerės kabliukas užkibo jam už skverno, o Peliukas Mikis krizena jam už nugaros.
Kitame paveiksle - oro mūšiai su išryškinta onomatopėja „whaam!“, išreiškiančia sprogimo garsą. Dar kitame - ašarą braukianti blondinė ryškiai raudonomis lūpomis: šie praėjusio amžiaus 6-7-ojo dešimtmečio darbai ne vienos kartos lankytojams, ypač amerikiečiams, kurių irgi buvo nemažai tarp žiūrovų, intuityviai priminė vartytus komiksus.
Daugiau nei kalbantys piešinėliai
Toks yra lengviausias būdas žiūrėti į R.Lichtensteino darbus - kaip komiksus. Tačiau būtent taip juos ilgai matė ne tik paprastas parodos žiūrovas, bet ir autoriaus nepripažinę meno kritikai.
Komiksai buvo dar palyginti švelnus apibūdinimas. Buvo tokių, kurie R.Lichtensteino kūrinius vadino pigiomis reklamomis, reprodukcijomis, banaliomis kopijomis. „Ar tai blogiausias meninkas JAV?“ - 1964-aisiais antrašte klausė prestižinis JAV žurnalas „Life Magazine“.
Šią kritiką paaiškintų tai, kad R.Lichtensteinas savo gyvenamuoju metu yrėsi visu greičiu prieš srovę. Tuo metu pasaulinės šlovės buvo sulaukę abstraktūs jo tautiečių Marko Rotho ir Jacksono Pollocko darbai, atskleidžiantys „emocinę spalvos galią“.
Liko nesuprastas
Tokiame dailės metafizinių ieškojimų fone atsirado R.Lichtensteinas, kuris paišė Ančiuką Donaldą, Peliuką Mikį, mėsainių restorano „Wimpy“ herojų ir drįso tai vadinti menu.
Jis nebuvo pirmasis, kuris sugalvojo perimti atpažįstamas figūras idėjai perduoti. Meno kritikė Anna Hindry žurnale „Beaux Arts“ rašo, kad R.Lichtensteinas pirmą kartą į savo piešinius Ančiuką Donaldą įkomponavo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje parodydamas, kad iš savo amžininkų popmeno krikštatėvių Jaspero Johnso ir Roberto Rauschenbergo išmoko pamokas, kad būtini atpažįstami simboliai.
Bet tokių simbolių kaip Peliukas Mikis, špinatus mėgstantis stipruolis Popajus ar mėsainių restorano „Wimpy“ herojus pasirinkimas sukėlė pašaipų spaudoje bangą.
Net ir tie autoriai, kurie simpatizavo popmenui, pripažino R.Lichtensteiną labiau kaip satyrišką nei rimtą herojų ignoruodami faktą, kad R.Lichtensteinas sąmoningai ieškojo banalaus, populiaraus siužeto ir atpažįstamų simbolių.
To tikslas buvo atkreipti dėmesį į meno objektui būdingas vaizdo savybes. Arba, kitaip tariant, nuleisti meną, abstraktaus ekspresionizmo iškeltą iki aukštumų, iki kasdienės vaizdinės realybės. Tuo buvo siekiama ne iškelti ant pjedestalo vartotojų visuomenę, bet atskleisti jos manijas.
R.Lichtensteinas buvo susižavėjęs komercinių paveikslų galia ir jų galimybe paversti klišes ikonomis. Jis pradėjo dėmesį telkti į bendrinius motyvus be aiškaus prekės ženklo. Jis pakankamai greitai atsisakė žymių veikėjų, tokių kaip Peliukas Mikis arba Popajus, pasirinkdamas anonomiškus archetipus.
Karas ir meilė
Kita piešinių serija susijusi su karo ir meilės tematika. Ką savo darbuose parodo menininkas? Paveiksluose karo tematika - oro mūšiai, intesyvaus veiksmo ir emocijos momentai, tokie kaip sprogimas, persekiojimo akimirkos.
Šiuose paveiksluose šešėliai ir šviesa krenta ten, kur tai būtina emocijai sustiprinti, aiškiai išskirtas tekstas paaiškina situaciją.
Greta paveikslai su blondinėmis nepriekaištingomis šukuosenomis ir makiažu. Jis taip išryškina stereotipus apie moteris, kurios vaizduojamos dažnai kaip pasyvios ir apsiverkusios.
Savo gyvenimo pabaigoje autorius yra nutapęs ir nuogų moterų. Ši tema jį žavėjo nuo pat jaunystės, kai jis studijavo Milo Venerą, žavėjosi Henri Matissu, Pablo Picasso, Pauliu Cesanne'u.
Pirmoji paroda Prancūzijoje
Bet paroda, kuri truks iki lapkričio 3 dienos, kviečia žvelgti ir giliau už popmeno, atrasti mažiau žinomus R.Lichtensteino kūrybos darbus. Jo skulptūras, grafikos, zen tapybos darbus, kuriuos autorius nutapė savo gyvenimo saulėlydyje.
Pompidou modernaus meno centre demonstruojama 124 R.Lichtensteino tapybos, skulptūros, grafikos darbai. Chronologinė ir tematinė kelionė atskleidžia jo kūrybos turtingumą.
Pompidou centre R.Lichtensteinas pristatomas kaip viena svarbiausių postmodernizmo asmenybių, kuris kartu pripažino klasicizmo paveldą.
R.Lichtensteinas išrado stilių, kuris buvo aiškus ir efektyvus, paremtas švariomis, stilizuotomis linijomis, padidintais taškais ir pirminėmis spalvomis.
Jis žavėjosi Japonų dailės, Edgaro Degas, Miro, P.Picasso, H.Matisso kūryba - dalį jų kūrinių perdarė savaip.
Įdomu yra tai, kad antrojoje savo gyvenimo pusėje su dalimi jų, pavyzdžiui, P.Picasso, H.Matissu, jis palaikė asmeninį ryšį.
