Vilniaus „Akademijos“ galerijoje atidaryta P.Normanto paroda „Budos šviesa“ labiau primena muziejų nei įprastą fotografijų ekspoziciją. Pats fotografas lankytojus pasitinka tam tikruose galerijos taškuose uždegęs dvi žvakes. P.Normanto manymu jos ne tik pabrėžia rytietišką parodos dvasią, bet ir išvalo visą erdvę, padeda žiūrovams susikaupti.
Šiemet 65 metų jubiliejų atšventusio keliautojo parodoje galima pamatyti ne tik egzotiškų kraštų fotografijas, bet ir nedidelę kelionėse po istorines Budos piligrimystės vietas sukauptą budistinių skulptūrų ir paveikslų (tankų) bei įvairiausių amuletų kolekciją. Juos parodai atrinko ekspozicijos autorius menininkas Saulius Valius.
Paroda „Budos šviesa“ surengta Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje proga. Dalai Lama yra parašęs įvadą dviem fotografo albumams. Kai kuriuos jų „Akademijos“ galerijoje galima ne tik pavartyti, bet ir įsigyti. Šiandien P.Normanto fotografijų archyve - daugiau nei 100 tūkst. nuotraukų.
Prieš kelis mėnesius tikruoju Vengrijos menų akademijos nariu fotografijos srityje tapęs P.Normantas, šių metų pabaigoje išvyks jau į 21-ąją Himalajų ekspediciją.
- Sakėte, kad jums šalta net su dviem megztiniais, nors Vilniuje šiuo metu apie 18 laipsnių šilumos. Tačiau ir vėl planuojate keliauti į Himalajus. Ar šaltis bei lietus neatbaido jus nuo kelionių ir kalnų? - paklausiau P.Normanto.
- Ten būnu tinkamai apsirengęs. Štai šiemet per savo gimtadienį įkopiau iki pusės Everesto. Ten pusiaukelėje yra bazinė stovykla. Kol ėjau iki jos, baisiausiai lijo. O paskui išsigiedrino ir visą gimtadienį praleidau fotografuodamas.
O štai prieš penkerius metus, per mano šešiasdešimtmetį, pasiekus bazinę stovyklą pakilo baisi pūga. Teko nieko nepešus grįžti atgal.
- Gal kaip nors ypatingai ruošiatės tokioms kelionėms? Medituojate, žinote kokių nors budistinių paslapčių?
- Medituoju nuolat, nors ir nelaikau savęs tikru budistu. Vaikštau į bažnyčią, prieinu išpažinties. Aš fotografas, lietuvis, o ne budistų vienuolis, nors jaunystėje ir buvo kilę tokių minčių.
Tiesa, budistinius amuletus ne tik renku, bet jais nuolat naudojuosi. Ir dabar ant kaklo kabo penki, kuriuos šio savo vizito į Lietuvą metu pašventino pats Dalai Lama. Juos pasirenku pagal tuos uždavinius, kurie manęs tą dieną laukia - parodos rengimas, kelionė, fotografavimas ar dar kas nors.
- Kai kurie amuletai - įdomūs meno kūriniai. Jų galima pamatyti ir šioje parodoje. Kaip juos įsigyjate, sužinote kiekvieno jų poveikį?
- Nusiperku. Ir didesnių Rytų miestų, ir nedidelių džiunglių kaimelių turguose. Čia vitrinoje galima pamatyti ir tuos amuletus, kuriuos pats dažnai naudoju. Pavyzdžiui, eidamas per kokius minų laukus ar kitas pavojingas vietas.
Vienam šių amuletų - geležiniam - yra daugiau nei 1000 metų. Žmonės Rytuose nuolat nešioja amuletus, žino jų vertę. Neretai pamatę mano amuletus tiesiog sustabdo gatvėje ir prašo parduoti.
Man pačiam tose šalyse didžiausia problema - kalbos barjeras. Nei paprasti žmonės, nei vienuoliai visai nekalba angliškai. Jie man visuomet labai daug pasakoja apie kiekvieną daiktą, bet kadangi vertėjo šalia dažniausiai nebūna, tai nelabai ką ir suprantu.
Tiesa, daug kas būna ir taip aišku, jei nors kiek išmanai apie budistinę tradiciją.
- Ne kartą minėjote, kad norite įkurti Vilniuje Rytų meno muziejų. Ar ši nuotraukų ir jūsų kolekcijos eksponatų paroda - dar vienas žingsnis ta kryptimi?
- Galima sakyti ir taip. Norisi, kad žmonės ateitų ir pamatytų, kad esu muziejui surinkęs tikrai vertingų dalykų, o ne turistinių niekučių. Nes sklinda ir tokių kalbų.
Tiesą, pasakius, man jau nusibodo ta prašinėtojo pozicija. Tikiuosi, kad pamatę, ką galiu parodyti, valdžios žmonės pagaliau patys man ką nors pasiūlys. Tikiu, kad toks muziejus vis tiek atsiras, tik būtų labai gaila, jei to nepavyktų padaryti parodoje.
Pati matėte, kiek daug žmonių atėjo į parodos atidarymą. Ir tai visai suprantama, nes Lietuvoje iš tiesų labai domimasi Rytų kultūra.
Šiemet iškeliaudamas į Himalajus žadu visą savo fotoarchyvą užrašyti vienai draugų šeimai. Mano vaikai tais dalykais nelabai domisi, tai būtų neramu dėl jų likimo, jei man kas nutiktų.
65 metai - gana solidus jubiliejus. Nuvažiavęs į Rytus vis daugiau laiko tenka skirti atstatyti sveikatai, kurią gerokai susigadinu gyvendamas Vakaruose - Vengrijoje ar Lietuvoje.
- Minėjote, kad ir ši jūsų paroda - ne vien malonumas akims, bet ir nauda sveikatai. Juokavote, ar kalbėjote rimtai?
- Visai rimtai. Aš su keliais bičiuliais net kelias dienas čia dirbau. Svarbu buvo taip sutvarkyti ekspoziciją, kad ji ne tik vizualiai gerai atrodytų, bet ir teigiamai veiktų kiekvieną žiūrovą.
Kadangi paroda surengta Dalai Lamos vizito proga, tai prabangiuose rėmuose eksponuojami budistiniai paveikslai (tankos), kuriuose vaizduojamas Avalokitešvara - malonės ir gailestingumo dievybė. Manoma, kad dabartinis Dalai Lama - keturioliktasis šios dievybės įsikūnijimas.
Jei žmogus užsukęs į šią parodą nors šiek tiek pamedituos, susikaups, tai jis gali pasijungti prie tų energetinių klodų. O salės erdvė yra taip sutvarkyta, kad padėtų tai padaryti.
Todėl kiek ilgiau pabuvus vėl norisi čia sugrįžti ir dar truputį pasiremontuoti savo energetiką. Mes sąmoningai visa tai padarėme. Gal žiūrovai visų ligų ir neatsikratys, bet tikrai turės galimybė normalizuoti savo psichiką, kurią kasdien naikina kompiuteriai.
Juk turbūt pastebėjote, kad nuo ekrano pakilęs žmogus dar ilgokai yra kažkur kitur? Jis bendrauja su jumis, bet iš tiesų net negirdi, ką sakote? Ir taip didžiąją dienos dalį.
Tai pastebėjęs net sukūriau planą, kai galima būtų sumažinti avarijų Lietuvos ar Vengrijos keliuose. Prieš kiekvieną kelionę reikėtų keliais litrais nemokamų degalų privilioti žmones į degalinę, kur jie turėtų bent dešimt minučių pamedituoti, sugrįžti į save. Beje, mano sumanytas muziejus ir tam puikiai tiktų. (Juokiasi.)
Kolekciją rinko 20 metų
Rinkti Rytų meno kolekciją P.Normantas pradėjo 1989 metais Tibete. Įsigijo keletą amuletų, Budos skulptūrėlių ir kitų nedidelių daikčiukų iš Šiaurės ir Rytų Tibeto, Amdo regiono.
Nuo pirmosios fotoekspedicijos, kuri įvyko 1991 metais fotografas pradėjo specialiai ieškoti ir pirkti daugiausiai budistinius sakralinius daiktus Indijos miestų antikvariatuose: Dharamsaloje, Lehe, Dardžilinge, Bodgagoje.
Apimtas kolekcionavimo karštinės nusprendė savo ekspedicijų metu surinkti kiek gal ima daugiau budistinių eksponatų ir kada nors įkurti savo muziejų.
Didžiąją per 20 metų sukauptos kolekcijos dalį užima tajų, tibetiečių, khmerų amuletai, mažosios plastikos eksponatai iš Tibeto, Nepalo, Tailando, Indijos, Laoso, Vietnamo, Kambodžos ir kitų keliautojo aplankytų šalių.
Šiuo metu kolekcijoje yra apie 1400 amuletų, 73 skirtingo amžiaus tibetietiškos ritininės tapybos eksponatų - tankų, per 550 mažosios plastikos darbų, arti šimto skirtingo dydžio skulptūrų bei kelios dešimtys etnografinės paskirties daiktų (papuošalų, buities reikmenų). Iš viso - daugiau nei 2000 eksponatų.
