Kaip teigė Nidos tarptautinio fotomenininkų seminaro dalyviams humanitarinių mokslų daktarė Agnė Narušytė, užpernai išleistoje knygoje „Lietuvos fotografija 1990–2010“ ji pamėginusi nubrėžti kelias trajektorijas, kuriomis judėjo lietuviškasis šviesoraščio menas po nepriklausomybės atkūrimo. Po knygos pasirodymo praėjo dveji metai ir autorės žvilgsnis į praeitį šiek tiek pasikeitė.
Naujos parodos, knygos ir autoriai jį netikėtai nukreipė liestine, sujungusia tai, kas knygoje liko tarp eilučių. Anksčiau vaizdų prasmės skaitymas leido įžvelgti juose uždarytą tapatybę ir atmintį, lėto savistabos laiko ir nuobodulio likučius. Dabar į akis krinta nepaaiškinami atsitiktinumai, incidentai, kurie kartais absurdiškai sumezga laiko galus ir nesuderinamas tikroves. Tačiau liko neskaityta ir tarp fotografijos eilučių, tai turbūt reikštų – tarp kadrų, ten, kur nieko nėra, ko nerodo vaizdas, arba ką jis rodo netiksliai, atspindėdamas išvirkščiai, sudegindamas žinotas tiesas trumpuoju vaizdų jungimu. Dabartinėje lietuviškoje fotografijoje ryškėja vaizdų konfrontavimo tendencijos, rodančios ironijos, grotesko, paradoksalumo apraiškas.
Galima sakyti, kad šiuolaikinė fotografija, išsišakojanti į daugybę krypčių, pasireiškia įvairiopais bandymais, vieno šmaikštuolio žodžiais tariant, - nuo fotoreportažo iki “fotomandražo”.
Fotografijos projektų vadovė, šiuolaikinės dailės kuratorė Michaela Bosakova iš Bratislavos (Slovakija) taip pat ieško drąsių ir įdomių fotografų, kurie nebijo eksperimentuoti su realybe bei fotografija, neturi išankstinio nusistatymo, siekia naujos vizijos ir kokybės. Maisto ir mados fotografija šios menų ekspertės nedomina. Ji organizavo daugybę fotografijos parodų Slovakijoje ir Europoje, parašė straipsnių ir apžvalgų fotografijos tema. Yra pagrindinio projekto – enciklopedijos „Europos fotografijos istorija 1900–1938“ gamybos ir antrojo jos tomo parengimo vadovė. M.Bosakova seminaro dalyviams kalbėjo apie XX–XXI a. slovakų fotografijos palikimą, o taip pat padarė įdomią 1939–1969 m. Europos fotografijos apžvalgą.
Į senesnius laikus pamėgino grįžti aktyvus fotografijos meno propaguotojas palangiškis Adas Sendrauskas. “Agilos” kultūros renginių centro pašonėje jis įrengė atvirą studiją, darančią nostalgišką retrofotografiją.
Nuo 1986 metų Nevados dykumoje (JAV) vyksta festivalis „Degantis žmogus“. Jis yra pripažintas unikaliausiu ir didžiausiu alternatyvaus meno reiškiniu pasaulyje. Per paskutinę rugpjūčio savaitę į festivalį susirenka iki 60 000 dalyvių, realizuojama daugiau kaip 3000 įvairiausių kūrybinių projektų: fantastiškiausių meninių skulptūrų, instaliacijų, performansų ir kitų naujausių kūrybinių ieškojimų. Iš įvairių pasaulio šalių atvykę lietuviai 2011 ir 2012 metais festivaliuose pristatė muzikos, molinių lipdinių, blukio, velokino ir kitus unikalius projektus.
Šių metų lietuvių bendruomenės bendras projektas „Lituanikos paukščiai“ skirtas žymiai Lietuvos datai – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80-osioms skrydžio per Atlantą metinėms – paminėti. Fotomenininkas Romualdas Požerskis pasidalijo įspūdžiais ir parodė 2008, 2011, 2012, 2013 metais „Degantis žmogus“ festivaliuose užfiksuotus amerikiečių bei lietuvių kūrybinius projektus.
1984 metais Rygoje buvęs studentas Valerijus Dolgovas (24 m.) įvykdė dvigubą žmogžudystę. Tyrimas truko dvejus metus, 1986-aisiais paskelbtas nuosprendis – mirties bausmė, o kitais metais įvykdytas. Buvo sukurtas dokumentinis filmas “Aukščiausiasis teismas“ (rež. H.Frankas, operatorius A.Seletsikas, fotografas V.Michailovskis). Vilhelmas Michailovskis už filmavimo metu sukurtą fotografijų seriją „Kvietimas į mirties bausmę“ 1988 metais pelnė "World Press Photo" konkurso pagrindinį prizą „Aukso akį“. Paskutinę šiemetinio Nidos seminaro dieną įžymiąją savo seriją autorius pristatė žiūrovams “Agilos” kultūros ir turizmo centre.
Viskas prasidėjo dar 1970-aisias, kai Jurijus Vasiljevas ir Jevgenijus Koziulia sugalvojo „Minsko“ fotoklube rengti parodas fotografikos tematika. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje, užsimaskavus techniniu pavadinimu „Fotografika“, atsirado galimybė parodyti visuomenei modernistinę fotografiją, aktą, fotomontažą, kitokias fotografijas, kurių į kitas parodas neįsileisdavo „socialistinio realizmo“ saugotojai. „Fotografikos“ buvo toji orlaidė, pro kurią fotomeninikai galėdavo įkvėpti gryno oro, netradiciškai kuriantys fotografai – pasižvalgyti po pasaulį ir parodyti savo kūrinius. Tais laikais parodos konspiracijos sumetimais buvo vadinamos tarpklubinėmis, nes tarptautines galėjo rengti tik Maskva. Parodose „Fotografika“ aktyviai dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių fotografai. Apie tai kolegoms papasakojo nebe pirmą kartą Nidos seminare dalyvaujantis Baltarusijos fotomenininkas J.Vasiljevas.
Ne tokiu duobėtu keliu kaip socialistinio lagerio šalyse ėjo fotografija Vakaruose nuo pat jos paskelbimo išradimu Prancūzijos mokslų akademijoje 1839 metais: be ideologinių apynasrių ar ezopinio gudravimo prieš vienpartinę valdžią. Tai liudija ir naujausias reiškinys - trečiasis festivalis „Circulation(s)“, kurį rengia „Fetart“ asociacija. Pastarasis toks sambūris vyko 2013 m. kovą Bagatelio parke Paryžiuje ir sulaukė 28 000 lankytojų. Renginys įvertintas kaip labai teigiama patirtis rodant 43 jaunų fotografų darbus. Plačiajai visuomenei buvo siūloma naujai pažvelgti į Europą per fotografiją. Paryžietė menotyrininkė Olivia Marsaud pristatė rinktinę programą, įskaitant kviestinių svečių ir žiuri atrinktus darbus.
Greta fotografijos meno kūrėjų, kritikų, kuratorių seminare vėl kaip pagrindinė rėmėja dalyvavo garsioji fototechnikos kompanija “Sony”, pademonstravusi savo naujoves. Seminaro rengėjai taip pat dėkingi ir kitiems rėmėjams bei partneriams: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Neringos miesto savivaldybei (meras D. Jasaitis), laikraščio “Lietuvos rytas” redakcijai, bendrovėms “Smiltynės perkėla” ir “ZoomBook”, viešbučiui “Nerija”, fotomenininko ir verslininko K.Mizgirio gintaro galerijai-muziejui, Nidos kultūros ir turizmo centrui ”Agila”.
Per seminarą vyko konkursas „Fotografuojame Nidoje 2013“. Jame šiemet dalyvavo 95 fotografai (pernai dalyvių buvo 77). Tarptautinė vertinimo komisija – Hannesas Heikura (Suomija), M.Bosakova (Slovakija), O.Marsaud (Prancūzija), R.Požerskis, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Aleksandravičius, Edgaras Jazelis – geriausia kolekcija pripažino Sauliaus Žiūros fotografijų rinkinį apie žvejus. Už tai jam įteiktas pagrindinio rėmėjo, „Sony” kompanijos prizas – naujausio modelio fotoaparatas SONY NEX6Y su dviem objektyvais.
Arčiausiai pagrindinio prizo dar buvo Dariaus Jurevičiaus, Lauros Vansevičienės, Raimondo Tuminausko kolekcijos. Kito seminaro rėmėjo „ZoomBook“ prizais apdovanoti penkių geriausių fotografijų autoriai: Antanas Beniulis, Inga Dinga, Svetlana Batura, Vėtrė Antanavičiūtė, Vytautas Suslavičius. Tuo ir baigėsi šiemetinis 36-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje.
2013 09 20
