Paskutinis festivalio akordas – iškiliam rusų režisieriui A.Germanui atminti

Vilniuje vykstantis dokumentinių filmų festivalis (VDFF), šiemet akcentuojantis dokumentinių istorijų tęstinumą, rugsėjo 28 d. bus uždarytas filmu „Aleksejus Germanas: sunku būti Dievu“ („Playback“, 2012). Tai bendras kino režisierių Antoine’o Cattino ir Pavelo Kostomarovo filmas apie garsaus rusų režisieriaus A.Germano pastangas ekranizuoti brolių Strugackių romaną „Sunku būti Dievu“ (1964). Kūrėjai savaip interpretavo istorijos siužetą ir atradę paralelių su pačiu A.Germanu jo kūrybinius ieškojimus įamžino filme.

Kadras iš filmo „Aleksejus Germanas: sunku būti Dievu“.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
Kadras iš filmo „Aleksejus Germanas: sunku būti Dievu“.<br>Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-09-27 19:26, atnaujinta 2018-02-21 17:24

Vasarį Anapilin iškeliavęs A. ermanas (1938-2013 m.) garsėjo preciziškumu ir visišku atsidavimu kūrybai: dirbo po 12 ir daugiau valandų. Paskutinę juostą „Sunku būti Dievu“ A. Germanas planavo baigti 2011 m., vėliau terminas nusikėlė dėl sveikatos sutrikimų, darbus stabdė ir finansinės bei techninės kliūtys. Filmą pažadėjo baigti kūrėjo sūnus Aleksejus Germanas jaunesnysis, taip pat kino režisierius. Jo premjera numatyta Tarptautiniame Romos filmų festivalyje lapkritį.

A.Germano filmai, kuriems būdinga dokumentinio filmavimo maniera, padarė didžiulę įtaką dabartinei kino režisierių kartai. Režisierius labiausiai garsėjo kritiškomis dramomis, grąžinančiomis į Stalino bei Antrojo pasaulinio karo laikus. Tai fašistų okupuotame Pskove besirutuliojanti drama „Patikrinimas keliuose“ („Proverka na dorogach“, 1971), karo žurnalisto Lopatino (akt. Jurijus Nikulinas) istorija „Dvidešimt dienų be karo“ („Dvadcat dnej bez voiny“, 1977), groteskiškas pasakojimas „Chrustaliovai, mašiną!“ (Chrustaliov, mašinu!, 1998), kurį pristatydamas režisierius svečiavosi Vilniuje.

Kurti filmą mokslinės fantastikos Strugackių romano motyvais A.Germanas ryžosi 1968 m., tačiau jo planus pakoregavo 1968 m. į Čekoslovakiją įsiveržę sovietų kariuomenės padaliniai. Lemtingas sutapimas, kad tą pačią dieną jis susipažino su Svetlana Karmalita, būsima žmona. Būtent su ja A.Germanas po 32 metų sugrįžo į Čekiją, kur atnaujino filmo kūrimo darbus. Šįkart pagal scenarijų, kurį rašė kartu su Svetlana.

Pagrindinis filmo herojaus Rumato vaidmuo teko žymiam rusų teatro ir kino aktoriui Leonidui Jarmolnikui. Jis kartu su kitais stebėtojais iš Žemės atvyksta į gūdžiuose viduramžiuose skendinčią laukinę planetą. Atvykėliai stengiasi išlikti neutralūs ir nepaveikti natūralios planetos raidos. Tačiau Rumatas neištveria, kai valdžią planetoje užgrobia „juodoji brolija“, nuvertusi „pilkųjų“ valdžią, ir įsikiša į svetimą istorinį procesą. Pasak kino kritikų, dalyvavusių išankstinėje filmo peržiūroje, pagrindinė jo mintis – žmogaus prigimties menkumas, gyvuliškumas.

A.Cattino ir P. Kostomarovo interpretacijoje A.Germano juostos filmavimo aikštelė tampa viduramžiuose užstrigusia planeta, o Dievo asmuo turi sąsajų su pačiu režisieriumi ir jo jausmų protrūkiais, šiurkščiu elgesiu su filmavimo komanda.

Festivalio uždarymo vakarą taip pat bus apdovanoti trys geriausi Baltijos šalių dokumentiniai pasakojimai. Juos paskelbs tarptautinė festivalio žiuri: režisieriai Leonardas Retelis Helmrichas, Angela Christlieb ir socialinių mokslų daktarė Almira Usmanova. Geriausiai įvertintiems konkursinės programos dalyviams atiteks piniginės Kazickų šeimos fondo premijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidentiniai debatai ar parodija?