Parodos atidaryme lankęsis Lenkijos kultūros ir paveldo ministras Bogdanas Zdrojewskis teigė, kad Lietuvai ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis nebeliko sienų, tačiau kultūrinės sienos tarp abiejų tautų išnyko jau kur kas seniau - muzika, teatras ir kiti menai jas griovė pirmiausiai. „Būtent teatras augina mums atsakomybės, tolerancijos, atvirumo jausmus“, - kalbėjo B.Zdrojewskis.
Renginyje taip pat dalyvavęs kultūros viceministras Edvardas Trusevičius į dabartinį Rusų dramos teatrą pakvietė atvykti kolektyvus iš Lenkijos teigdamas, kad to laukia ir Lietuvoje gyvenantys lenkai, ir lietuviai.
Parodos sudarytojas Helmutas Šabasevičius pasakojo, jog į daugtaškį šalia pavadinimo „Vieno teatro istorija“ telpa visa Vilniaus miesto 100 metų istorija: „Tai yra miesto istorija, tautų istorija, žmonių istorija, valstybių istorija ir, žinoma, nepaprastų talentingų teatro asmenybių istorija.“
Teatras, duris atvėręs 1913 metų spalio 12 d. tuometinėje Didžiosios Pohuliankos gatvėje, priklausė bendrovei „Korwin-Milewski, Bohdanowicz, Zawadzki i Spolka w Wilnie”. XX a. trečiajame dešimtmetyje pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto tarybai. Iki 1939-ųjų šiame pastate vaidino Wojciecho Baranowskio (1913-1915), Edwardo Cepniko (1919-1921) trupės, veikė Didysis teatras, vadovaujamas Franciszeko Rychlowskio (1923-1925), eksperimentinis teatras „Reduta” (1925-1929), Lenkų teatras, vadovaujamas Aleksanderio Zelwerowicziaus (1929-1931), Miesto teatras, vadovaujamas Mieczyslawo Szpakiewicziaus (1931-1939).
Šimtametis pastatas mena ne tik reikšmingus teatro, bet ir Lietuvos valstybės istorijos įvykius - čia 1917 metų rugsėjo 18-rugsėjo 22 dienomis vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, įkūrusi Lietuvos Tarybą. 1919-aisiais šiame pastate turėjo veikti režisieriaus Juozo Vaičkaus kuriamas Dailės teatras.
Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungą, pastatas tapo Vilniaus valstybinio (dabar - Lietuvos nacionalinio) dramos teatro buveine: čia įsikūrė dar prieš okupaciją įsteigta ir režisieriaus Romualdo Juknevičiaus vadovaujama lietuvių aktorių trupė, 1940 metų spalio 6 dieną suvaidinusi pirmąjį savo spektaklį - Hermano Heyermanso dramą „Viltis“. Vėliau šioje erdvėje spektaklius statė Borisas Dauguvietis, Antanas Škėma, čia kaip režisierė debiutavo Kazimiera Kymantaitė, vaidino lietuviško teatro legendos Mečys Chadaravičius, Stepas Jukna, Monika Mironaitė ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais šiame teatre spektaklius rodė Vilniaus operos trupė.
1948 metų rudenį iš Kauno į Vilnių persikėlęs Valstybinis operos ir baleto teatras spalio 7 dieną šio teatro scenoje parodė Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“ su Mstislavo Dobužinskio dekoracijomis, o spalio 8-ąją - baletą „Gulbių ežeras“. Operos ir baleto menas šioje erdvėje buvo puoselėjamas pustrečio dešimtmečio, čia dainavo Kipras Petrauskas, Kazys Gutauskas, Jadvyga Petraškevičiūtė, Elena Čiudakova, šoko Tamara Sventickaitė, Henrikas Kunavičius, Henrikas Banys, Genovaitė Sabaliauskaitė, spektaklius kūrė choreografai Bronius Kelbauskas, Vytautas Grivickas, čia 1959-aisiais su didžiule menine įtaiga Giuseppe Verdi operoje „Don Karlas“ atgimė scenografo Liudo Truikio talentas, čia debiutavo operos solistas Virgilijus Noreika, balerina Leokadija Aškelovičiūtė, plastinius eksperimentus pradėjo choreografas Elegijus Bukaitis.
Operos ir baleto teatrui pastačius naujus rūmus Antano Vienuolio gatvėje, 1974-1981 m. senuosiuose vėl dirbo Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Iš scenos tarti žodį „Lie-tu-va“ žiūrovus mokė Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, kurį 1976-aisiais režisavo Henrikas Vancevičius, ambicingai debiutavo režisieriai Irena Bučienė , Rimas Tuminas, scenografai Virginija Idzelytė, Augis Kepežinskas, vaidino Juozas Meškauskas, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika, Irena Garasimavičiūtė, jaunoji aktorių karta - Vaiva Mainelytė, Juozas Kisielius , Eglė Gabrėnaitė ir kiti.
Nors laukdamas naujosios scenos Arklių gatvėje Valstybinis jaunimo teatras šiame pastate glaudėsi tik pusantrų metų, būtent jame 1981-aisiais įvyko vieno poetiškiausių Eimunto Nekrošiaus spektaklių - Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani...“ - premjera.
Nuo 1986 metų pastate Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrė Lietuvos rusų dramos teatras. Per ilgą laiką įvairių spektaklių pastatė režisieriai Jurijus Popovas, Romanas Viktiukas, Linas Marijus Zaikauskas, Dalia Tamulevičiūtė, vaidino aktoriai Jelena Maivina, Artiomas Inozemcevas, Vladimiras Jefremovas, pirmuosius savarankiškus darbus pristatė D.Tamulevičiūtės paruošta rusų dramos teatro aktorių grupė, dabar sudaranti šio teatro branduolį - Valentinas Krulikovskis, Valentinas Novopolskis, Aleksandra Metalnikova ir kiti. Nuo 2008 metų šiam teatrui vadovauja režisierius Jonas Vaitkus.
Jubiliejų švenčiantis teatras nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo ir yra atviras įvairiausiems teatro ir muzikos renginiams - čia glaudėsi ir kai kuriuos spektaklius rodė Dalios ir Povilo Mataičių vadovaujamas Lietuvių folkloro teatras, vyko pirmojo tarptautinio teatro festivalio LIFE renginiai, ne kartą spektaklius rodė mėgėjų trupės - Vilniaus lenkų teatras (režisierė Irena Litwinowicz), Vilniaus lenkų teatro studija (režisierė Lilija Kiejzik), vyksta tarptautiniai džiazo festivaliai.
Seniausio Vilniaus teatro šimto metų jubiliejui skirtoje parodoje - vieno šio pastato statybų iniciatorių Hipolito Korwino-Milewskio (1848-1932) portretas, teatro pastato architektūrinio konkurso dalyvių brėžiniai ir planai, dabartinio teatro pastato projekto autoriaus Waclawo Michniewicziaus (1866-1947) atvaizdas, savaitraščio „Wiadomosci Ilustrowane“ pranešimas apie teatro pastato atidarymą, unikalus leidinys - pirmosios šiame teatro pastate suvaidintos pjesės - Krokuvoje išleistos Ludwiko Hieronimo Morstino poetinės dramos „Lilije“ („Lelijos“) egzempliorius.
Tarp parodos eksponatų - iki šiol visuomenei nerodytos XX a. trečiojo dešimtmečio lenkų teatro trupių afišos ir programos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių, spektaklių nuotraukos, programos ir afišos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų, kostiumai ir rekvizito detalės, kurias parodai paskolino šiame pastate dirbę teatrai ir privatūs asmenys.
Paroda veiks iki spalio 22 dienos.
