Ekspozicija Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje surengta aštuoniose salėse. Parodoje pristatomi S.Paradžanovo dailės darbai: koliažai, piešiniai, asambliažai, kalėjime kurtos lėlės, fotografijos. Vienoje iš salių pamėginta atkurti menininko namų dvasią, kita skirta vienam iš garsiausių S.Paradžanovo filmui „Granato spalva“. Taip pat parodoje galima išvysti jo rašytus laiškus iš lagerių, biografiją. Lietuviškas sąsajas parodoje primena Stasio Krasausko dovana S.Paradžanovui su dedikacija.
Per du mėnesius bus surengti aštuoni S.Paradžanovo filmų trečiadieniai, per kuriuos bus rodomi garsiausi jo filmai: „Užmirštų protėvių šešėliai“, „Granato spalva“, „Legenda apie Suramo tvirtovę“, „Ašik Kerib“ ir kiti. Taip pat bus rengiamos dar nematytų režisieriaus dokumentinių filmų peržiūros: „Akop Ovnatanian“, „Armėnfilmas“, „Arabeskos Pirosmanio tema“, „Mematiane“.
Renginių cikle „Svečiuose - S.Paradžanovo bičiuliai ir kolegos“ vyks susitikimai ir pokalbiai su žinomais menininkais: armėnų ir gruzinų fotografais Zavenu Sargsyanu, Jurijumi Mečitovu, ukrainiečių aktore Larisa Kadočnikova, jaunosios kartos kino režisieriumi Maratu Sargsyanu.
S.Paradžanovas gimė Tbilisyje armėnų šeimoje. Baigęs studijas kinematografijos institute Maskvoje, gavo siuntimą į Kijevo kino studiją, kur sukūrė filmą „Užmirštų protėvių šešėliai“. 1973 m. režisierius dėl pasisakytos kalbos jauniems menininkams ir mokslininkams Minske buvo įkalintas, vėliau nuteistas penkeriems metams griežto režimo lageryje. Dėl jo paleidimo kovojo daugelis Europos menininkų. Po asmeninio prancūzų komunistų partijos veikėjo Louiso Argono kreipimosi Leonidui Brežnevui po ketverių metų jis buvo paleistas.
Režisierius S.Paradžanovas sukūrė savitą kino kalbą, prieštaravusią socialistinio realizmo krypčiai, todėl daugelis jo filmų Sovietų Sąjungoje buvo uždrausti rodyti. 1986 m. režisierius lankėsi Vilniuje, neviešintas susitikimas įvyko Lietuvos kinematografininkų sąjungoje. Menininkas buvo įvertintas tik prasidėjus atlydžiui, 1988 m. jis pastatė paskutinį savo užbaigtą filmą „Ašik Kerib“.
1991 m., jau po kūrėjo mirties, Jerevane atidarytas režisieriui skirtas muziejus. Šio muziejaus eksponatai ir sudaro parodos Vilniuje pagrindą.
Paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks iki lapkričio 30 dienos.
