Vieni geriausių fortepijono muzikos koncertų Lietuvoje - taip klausytojai įvertino L.Geniušo kartu su G.Rinkevičiaus diriguojamu LVSO savaitgalį Vilniuje atliktą ciklą „Visi L.van Beethoveno koncertai fortepijonui“.
Per du vakarus Kongresų rūmuose atlikėjai apžvelgė paskutiniojo Vienos klasiko penkių fortepijoninių koncertų ciklą – nuo grakštaus jaunatviško Pirmojo koncerto iki brandaus herojiškojo Penktojo.
Prilygo didžiausiems meistrams
Tokio didelio užmojo projektų Lietuvos scenose būta ir anksčiau. JAV pianistas Alexanderis Paley su maestro G.Rinkevičiaus diriguojamu LVSO per du vakarus yra atlikę keturis Sergejaus Rachmaninovo koncertus, per vakarą – visus tris Piotro Čaikovskio.
Tačiau L.Geniušo pasirodymai buvo išskirtinai stilingi ir aristokratiški - jie nė iš tolo nepriminė išorišku blizgesiu dvelkiančių šou.
„Nustebino neįtikėtina L.Geniušo branda, gilus L.van Beethoveno muzikos suvokimas ir tiesiog didžiameistriškas fortepijono valdymas. Kartais nesuprasdavai, kaip jo pirštai taip tvirtai įsiremia į klaviatūrą. Jis laisvai nardė ten, kur beveik visi pianistai užkliūva, perteikė trapiausius muzikos niuansus ir ją valdė!
Abu vakarus jaučiau visišką komfortą – girdėjome meistrišką visais požiūriais muzikavimą. Idealiai sutapo orkestro ir pianisto vidinis pulsas.
Muzika liejosi stilingai, kur reikia – su jėga, o lyrinėse vietose – nepaprastai subtiliai. Interpretacijos prilygo žymiausių atlikėjų darbams“, - dalijosi koncertų įspūdžiais muzikologė Živilė Ramoškaitė.
Sunkios užduotys - triukas
„Dideli ciklai mane traukia, nes leidžia pažvelgti į kompozitorių kūrybos raidą, suvokti ją kaip visumą“, - aiškino L.Geniušas.
Dar prieš trejus metus jam pavyko tai, kam nesiryžo joks fortepijono meistras Lietuvoje. Lukas per vieną vakarą atliko Nacionalinėje filharmonijoje be pertraukos visus 24 F.Chopino etiudus, atskleisdamas jų dramaturginę vienovę.
Netrukus po to pianistas sukėlė furorą Vilniaus fortepijono festivalyje paskambindamas viename rečitalyje visas tris Fryderyko Chopino sonatas. O pernai jis ryžosi suausti į vieną muzikinę drobę per 25 metus parašytus visus Sergejaus Rachmaninovo preliudus. Parodęs ciklą lietuvių publikai, šiemet, minint S.Rachmaninovo gimimo 140-ąsias metines, skambina jį įvairiose pasaulio šalyse.
„Sunkios užduotys man yra savotiškas psichologinis triukas – jos suteikia energijos ir įkvėpimo sėsti prie fortepijono kasdien ir dirbti su malonumu, neprisiverčiant“, - prisipažino L.Geniušas. Dėl to jam ir patiko kiek beprotiškas italų agentūros pasiūlymas atlikti per vieną dieną penkis L.van Beethoveno koncertus.
Šį visą ciklą L.Geniušas pirmą kartą paskambino vasarą Genujos Carlo Felice teatre su jo orkestru, diriguojamu italo Pietro Borgonovo, – solistas kilo į sceną ryte, dieną ir vakare. Tačiau apie šį alinamą įvykį Lukas šiandien kalba mažai: „Ničnieko neprisimenu“.
Studijos netrukdo karjerai
Vakarykštis L.Geniušo triumfas – tai gerą pusmetį trukusių L.van Beetoveno studijų rezultatas. Tris iš penkių koncertų solistas išmoko rengdamas ciklą. „Dėl šio projekto paaukojau daug kitų sezono koncertų“, - neslėpė atlikėjas.
Rengdamasis Italijos premjerai jis pasiūlė L.van Beethoveno koncertų ciklo idėją „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivaliui. Ją uostamiestyje įgyvendino Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas austro Johanneso Wildnerio, pasitelkęs penkis lietuvių solistus. Tąkart L.Geniušas pirmą kartą paskambino Penktąjį „Imperatoriškąjį“ klasiko koncertą.
Gerbėjai neatsistebi šio pianisto veiklumu. Per metus Lukas parengia kelias naujas solines programas ir kelis fortepijoninius koncertus su orkestrais. Kartais į vieną mėnesį sukrenta dešimt koncertų ir kelios programos.
L.Geniušas skambina Europoje, Azijoje ir Amerikoje, jo koncertų grafiką rikiuoja agentai Danijoje, Italijoje, Japonijoje, Rusijoje, Lenkijoje.
Šiemet tarp repeticijų ir gastrolių Lukas dar spėjo geriausiais įvertinimais apsiginti diplominius darbus Maskvos konservatorijoje ir įstoti į aspirantūrą toliau studijuoti fortepijoną savo močiutės Veros Gornostajevos klasėje.
Nori atstovauti Lietuvai
„Mėgstu apsikrauti darbu, nes tada jaučiu didesnį stimulą groti. Aš stengiuosi neperžengti savo galimybių ribos. Jei įsipareigočiau groti daugiau negu galiu, pajusčiau nuovargį. Bet man lieka laiko viskam“, - atskleidė pianistas.
L.Geniušas aktyviai dalyvauja ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos tarybai skirtoje kultūros programoje - jau surengė rečitalį Karalių rūmuose Varšuvoje, neseniai koncertavo su Čiurlionio kvartetu Norvegijoje ir Švedijoje.
„Kaip muzikantas aš atstovauju rusų pianistinei tradicijai. Bet kaip piliečiui ir asmenybei man svarbu, kad mano laimėjimais didžiuotųsi Lietuva“, - tikino L.Geniušas.
