Nuo to niekur nepabėgsi, čia - joks pasirinkimo klausimas“, - taip 2010 m. gruodį Tel Avive po Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteikimo kalbėjo vienintelis žydas visame pasaulyje, litvakas Icchokas Meras, visas savo knygas parašęs lietuvių kalba ir iki šiol kalbantis lietuviškai, lengvai žemaičiuodamas.
Šiandien I.Merui sukako 79-eri. Ta proga vienoje Tel Avivo ligoninių, kur rašytojas sveiksta po sunkios operacijos, jį aplankė Izraelyje viešintis kultūros viceministras Darius Mažintas, Lietuvos ambasadorius Darius Degutis su žmona Nida ir dainininkas Rafailas Karpis. Šalia I.Mero buvo ir nuolatos jį slauganti sesuo Janina.
Tenoras R.Karpis ligoninėje sudainavo solenizantui „Ilgiausių metų“, o D.Mažintas įteikė Kultūros ministerijos ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Iš Lietuvos I.Meras išvyko 1972 m. „Kai emigravau, Lietuvoje buvau išbrauktas iš rašytojų sąrašų, o lietuvių išeivija priėmė į savo glėbį“, - iki šiol prisimena rašytojas.
Nepaisant to, kad sovietinė nomenklatūra buvo sudariusi sąlygas pamiršti I.Merą, jo kūriniai buvo spausdinami Amerikoje, nepamiršo jo menininkai ir Lietuvoje.
Po Lietuvos neprtiklausomybės atkūrimo 1990 m. I.Merui teko paragauti ir diplomato duonos. Kol Izraelyjue nebuvo įsteigta mūsų šalies ambasada, jam buvo patikėti konsuliniai reikalai.
„Tada viename kambarėlyje buvau įsteigęs ir neoficialią Lietuvos ambasadą, ir konsulatą“, - apie savo indėlį į Lietuvos laivės bylą yra kalbėjęs I.Meras.
Jo kūriniai išversti į estų, hebrajų, rusų, ispanų, vokiečių, prancūzų, latvių, norvegų, gruzinų, lenkų, bulgarų, čekų, tadžikų, anglų, danų, olandų, turkų kalbas.
1973 m. I.Meras pelnė Izraelio prezidento Zamano Sharazo literatūrinę premiją. 1976 m. Vakaruose buvo išleistas, prieš tai Lietuvoje publikuotas, jo romanas „Striptizas“, kuris buvo apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija, kaip geriausia grožinės literatūros knyga.
Nacionalinei klutūros ir meno 2011 m. premijai I.Merą pasiūlė „Baltų lankų“ leidykla.
Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje, Jehudos ir Miriam Merų šeimoje. Tėvai buvo sušaudyti 1941 m.
„Aš kaip maldą kasdien tariu tų žmonių pavardes, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė bei gelbėjo keletą žydų vaikų, tarp jų ir mane“, - dažnai prisimindamas savo gelbėtojus, žemaičius Bronę ir Juozą Dainauskus, su grauduliu apie savo vaikystę yra pasakojęs I.Meras.
