Šeštadienį Lietuvos pajūryje startavo pirmasis automobilių ralis, kurio maršrutą žymi kelią laivams rodantys švyturiai. Lenktyvių dalyviams būtina pasiekti bent kelis iš septynių šalies pakrantėse stovinčių švyturių. Originaliose lenktynėse dalyvauja 55 automobilių ekipažai.

Rytą Melnragėje, prie seniausio šalies švyturio, startavę lenktyninų dalyviai Vakarų Lietuvos keliais turi nuriedėti daugiau kaip 200 kilometrų. Šis nuo 1796 metų savo istoriją skaičiuojantis 44 metrų aukščio švyturys po Antrojo pasaulinio karo buvo sugriautas ir atstatytas tik 1953 metais. Naujam statiniui šiemet sukanka 60 metų.

Jubiliejines sukaktis šiemet mini ir kiti į lenktynių "Švyturių ralis" maršrutą įtraukti Kuršių marių pakrantėse jau seniai įrengti istoriniai Ventės (pastatytas 1863 m.) ir Uostadvario uostelio (1873 m.) švyturiai. Pats aukščiausias Lietuvos švyturys stūkso Kuršių nerijoje ant mišku apžėlusios kopos - stiebiasi virš jūros lygio 77 metrus. Kitas ant Nidos uosto bangolaužio pastatytas žvejų ir buriuotojų kelrodis - raudonais dryžiais išmargintas švyturiukas. Jis yra gerokai mažesnis.

Idėja pakviesti judresnius žmones į kelionę aplankant įdomius jūrų kultūros paveldo objektus pasiteisino su kaupu. Norinčių dalyvauti "Švyturių ralyje" ekipažų skaičius viršijo rengėjų lūkesčius. "Be reikalo lietuviai vadinami "artojų tauta", -- jie nori pažinti jūrą, jiems įdomūs ir marinistinės tematikos renginiai", -- įsitikinęs viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovas Romandas Žiubrys - uostamiesčio gyventojų ir svečių pamėgtų sportinių, pramoginių laivų paradų Danės upėje ir Kuršių mariose sumanytojas bei organizatorius.

"Švyturių ralis" po pietų finišuos ten, kur ir prasidėjo - Melnragėje. Lenktynių rengėjai tikisi pirmųjų ekipažų sulaukti apie 17 val. Greičiausiai distanciją įveikusių ir daugiausiai senųjų švyturių aplankiusių automobilių sporto mėgėjų laukia prizai, garbės raštai.

Klaipėdiečiai ne pirmieji prisiminė, kad naktį ramsioje jūroje kelią laivams rodantis kranto šviesuliai siejami ne vien tiktai su populiariuoju lietuvišku alumi. Moderniosios technologijos dabat negailestingai naikina švyturius, jūrininkai savo laivus veda į uostus stebėdami navigacijos prietaisus, tačiau sentimentai švyturiams neišnyksta. Daugelis jų pripažinti unikaliais jūrų kultūros paveldo objektais, saugomais valstybės. Senuosius švyturius lanko turistai.

"Pitagoras grožį įžvelgė matematikoje, o aš švyturiuose. Visiems aprašyti man neužtektų ir kelių gyvenimų", - tvirtina palangiškis jūreivystės paveldo tyrinėtojas Aidas Jurkštas, prieš trejus metus kurorte su savo draugais ir kviestiniais svečiais pirmasis iškilmingai paminėjęs kitur pamėgtą, bet Lietuvoje dar beveik nežinomą, trečiąjį rugpjūčio savaitgalį tradiciškai švenčiamą pasaulinę Švyturių dieną.

Pasaulyje vis dar šviečia tūkstančiai švyturių, kuriais domisi farologai (mokslo apie švyturius) specialistai. Švyturių dienos ištakos siekia 1789 metus, kai JAV Kongresas priėmė įstatymą dėl tokių statinių priežiūros ir išlaikymo. A.Jurkštas irgi vadinamas farologu. Surinkęs daug unikalios medžiagos apie Baltijos jūrą supančių devynių valstybių (Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos) švyturius šis palangiškis užsibrėžė tikslą - išleisti enciklopediją, kurios jie visi bus pavaizduoti ir aprašyti.

Dizainerio diplomą įgijęs A.Jurkšas pats piešia senuosius švyturius. Prieš porą metų Susisiekimo ministerijoje surengtoje parodoje farologas eksponavo tik dalį savo ranka nupieštų rytinės Baltijos pakrantės švyturių. Jam užteko kantrybės aprašyti ir tiksliai pavaizduoti apie 500 įvairių formų ir konstrukcijų statinių, iš kurių sklinda šviesos spinduliai. Kai kurie švyturiai veikia nuo XVI amžiaus pabaigos.

Senieji švyturiai tapo kelrodžiu automobilių ralio dalyviams