Per vakarą daugiau dėmesio skirta knygai vaikams, tačiau pati poetė noriau skaitė iš kitos, suaugusiųjų knygos „Tamsiai ir šviesiai matys“. Tai yra eilėraščių knyga su prozos intarpais, karo ar tremties atsiminimų detalėmis, autorės pavadintais „ne eilėraščiais“.
„Norėjosi aiškiai pasakyti kai kurias gyvenimo patirtis, į atmintį įsirėžusius jų antspaudus. Norisi išduoti paslaptis, kurios gali būti prasmingos ir skaitančiajam. Eilėraštyje skaitytojas gali pamatyti ir visai kitokią prasmę. Atsiminimas konkretizuoja patirtį“, - literatūrinį sprendimą motyvavo R.Skučaitė.
Renginio vedėjas Valentinas Sventickas, priminęs, kad poetė yra išgyvenusi tremtį, paklausė, ar ši nenorėtų parašyti apie tai knygą ir kaip toks kūrinys turėtų atrodyti. Atsakiusi, jog norėtų, autorė minėjo, kad apie tremtį galėtų kalbėti proza su poezijos intarpais. Dabartinę tremties literatūros situaciją kritikavo, esą joje arba vyrauja skundas dėl sunkumų buityje, arba rašomas ypač autorei nepatinkąs populiarusis romanas. Anot jos, „apie dalykus, kurie yra gilios žmonijos žaizdos, negalėtų rašyti bet kaip ir bet kas“.
Kitą renginyje pristatytą knygą sudaro dvylika eiliuotų pasakų, užbaigiamų įžvalgiais „moralais“. Keturios pasakos yra parašytos remiantis Hansu Christianu Andersenu, po vieną - Charles'iu Perrault, Wilhelmu Hauffu ir broliais Grimmais, taip pat yra penkios originalios pasakos.
Aptardama šią knygą literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė iš karto suabejojo: „Kažin, ar tik vaikams.“ Kalbėdama apie pasaką, kaip apie moralės saugojimo būdą, literatūros kritikė sakė, kad „R.Skučaitės žingsnis į moralus yra teisėtas ir moralus“. Buvo paminėta autorės pozicija, prieštaraujanti dabartinei nuomonei, kad literatūroje vaikams didaktikos reikėtų vengti.
Kalbėdama apie poetės dukters dailininkės J.Račickaitės iliustracijas, menotyrininkė Nijolė Adamonytė teigė, kad dailininkės kūrinius tinka lyginti su Rytų estetika, kur vertinamas nutylėjimas, baltas lapas. Tekstų ir jų iliustracijų ryšį įvardijo fraze - „stipri žodžio ir vaizdo bambagyslė“.
Paklausta apie tai, kas dabartiniame pasaulyje ją labiausiai skaudina, R.Skučaitė įvardijo uždaromų mokyklų klausimą, minėjo, kad mokyklą galima tik atidaryti, „o visa kita, visi puikiai matom, kas balta, kas juoda, kas pilka“.
