Nenumaldomai trumpėjant dienoms Vilniaus „Vartų” galerija pasiūlė savo lankytojams patyrinėti paslaptingą šviesos prigimtį ar tiesiog pažaisti spalvomis.
Čia atidarytos žinomo austrų menininko I.Nussbaumerio parodos centre – vandens pripildytos didelės prizmės, kurios ir paveikslus, ir instaliacijas leidžia pamatyti kitu kampu ir kitoje šviesoje.
Naudojasi mokslo atradimais
57 metų I.Nussbaumeris – ne tik tapytojas, bet ir filosofas, mokslininkas, keleto knygų apie spalvotyrą autorius.
Kurdamas savo darbus menininkas naudojasi ne tik dažais ir teptukais, bet ir gryna šviesa, kurią meistriškai išskaido į keisčiausias vaivorykštės atmainas. Žiūrovams jis pasiūlo tose vaivorykštėse rastą lobį – savo kūrinius.
„Spalvos – savitas, dar nepakankamai ištyrinėtas pasaulis. Mes iki šiol gana menkai nusimanome apie tai, kas yra spalva. Kaskart iš naujo nustembu, kiek daug pasaulyje spalvų ir kokios didelės jų galimybės”, – savo susižavėjimo spalva priežastį atskleidė menininkas.
I.Nussbaumeris savo kūriniuose dažnai naudoja mokslinius instrumentus, bet, pasak jo, mokslas – tik viena ir tikrai ne pati didžiausia jo meno dalis, mat pats svarbiausias dalykas – intuicija.
Tikrasis malonumo šaltinis
Pasak I.Nussbaumerio, pats žmogus yra ypatingas kūrinys visame gyvosios gamtos kontekste, nes jis – labai universalus. O gyvūnai yra puikūs specialistai. Jie daro daug tokių dalykų, kurie žmogui neįkandami be specialių prietaisų. Pavyzdžiui, mato mūsų akies nefiksuojamas spalvas ar klausosi ultragarso.
„Tačiau gyvūnams spalva – tik funkcija. O žmogus spalvomis ne tik naudojasi, bet ir iš jų sukuria savitą pasaulį, kurio svarbi dalis – juslinis malonumas. Taip atsiranda tapyba, menas”, – įsitikinęs I.Nussbaumeris.
Menininkas džiaugėsi, kad nemažai jo kūrybos gerbėjų yra vaikai ar tie, kuriuos dažnai vadiname amžinais vaikais – mokslininkai ir poetai. Jo manymu, būtent vaikiškas žvilgsnis yra smalsiausias ir lengviausiai perskaitantis spalvų kalbą.
I.Nussbaumeriui patinka, jog jo darbai žmonėms atrodo tokie paprasti, kad jie tiesiog mėgaujasi spalvų žaismu, pernelyg nesukdami galvos dėl teorinių dalykų.
„Taip žmogus lengviau atsiveria tapybai, tiesioginiam spalvos poveikiui.
Atvėrus širdį meno kūriniui daug paprasčiau ją atverti ir šalia esančiam žmogui”, – įsitikinęs parodos autorius.
Spalva keičia laiką
Austrų menininkas, siūlydamas žiūrovams pažvelgti į pasaulį per šviesą skaidančias prizmes, primena elementarią tiesą, kad, norint pamatyti menamą, virtualų vaizdą, visiškai nebūtinas kompiuterio ekranas.
Tam užtenka dviejų paprastų dalykų – šviesos ir šešėlio. „Vartuose” sukurtose instaliacijose I.Nussbaumeris linksminasi į gabaliukus karpydamas ir iš naujo konstruodamas vaivorykštę, o savo tapybos darbuose jis žaidžia nutapytų ir realių šešėlių deriniais.
Kiekvienas šešėlis – tarsi nuoroda į skirtingą apšvietimą, atsiradusį skirtingu paros metu. Manipuliuodamas šviesa ir šešėliais menininkas keičia ne tik erdvę, bet ir laiką. Jo sumanymas – viename darbe sujungti skirtingus laiko momentus.
„Spalva – ne tik erdvė ar dėmė, ji taip pat ir laikas. Skirtingų spalvų laikas – taip pat skirtingas.
Raudona – tai labai greitas, trumpas laiko mirksnis. Mėlyna spalva – tai jau ilga ramiai tekančio laiko atkarpa. Aš tomis spalvų savybėmis pasinaudoju kurdamas paveikslus”, – savo kūrybos paslapčių neslėpė I.Nussbaumeris.
Rašo teorinius veikalus apie spalvas
I.Nussbaumeris gimė 1956 m. Leibnice, Austrijoje. Studijavo tapybą ir filosofiją.
Asmenines parodas yra surengęs „Splitter Art” galerijoje (Viena), Vasarely muziejuje (Budapeštas), D.Christingerio galerijoje (Ciurichas), U.Müllerio galerijoje (Kelnas), kitose meno ir mokslo institucijose.
I.Nussbaumeris yra teorinių veikalų apie tapybą, spalvas ir regimąjį suvokimą autorius („Tapyba kaip propozicija”, „Spalva žiūri į tave”, „Apie spalvotyrą: netaisyklingų spektrų atradimas”).
Spalvų skaidymo eksperimentais menininkas papildė žinomas modernių laikų teorijas. I.Nussbaumeris, vietoj baltos šviesos išbandęs kitų spalvų spindulius, atrado daugybę naujų spektrų. Greta kitų spalvų juose taip pat yra balta ir juoda.
