Prieš kelerius metus JAV pelniusi Metų iliustracijos apdovanojimą L.Abucaitė-Hornall šįkart atranda naujas vaizduojamojo meno formas jungdama fotografiją, grafiką, iliustravimą. Išlaikydama sau būdingą šmaikštumą, gesinantį žmogaus susireikšminimą, ir pirmą kartą leisdama sau „eiti į spalvas“, Loreta tapytojiškai (at)kuria mūsų pasaulio raidos scenarijus.
„Yrančios miesto sienos yra mano drobės, - sako menininkė. - Tai – entropija, bet aš matau čia meną, įvairias tekstūrų, spalvų ir formų išraiškas.“
Pasirinkusi fizikinį terminą savo parodos pavadinimu, menininkė tarsi nuteikia rimtam moksliniam tyrinėjimui. Irimas, nykimas, apnuoginantis iki esaties, padeda naujai pažvelgti į šiandien čia ir pasaulyje aštriai atsiveriančius klausimus – vartotojiškumo didėjimą, gamtos naikinimą, kultūros, papročių nykimą, savosios tapatybės praradimą.
Tarsi mokslo tyrėjas savo darbuose Loreta stengiasi pažvelgti kuo giliau vidun, suprasti, kas iš tikrųjų slypi po mūsų akiai įprastais vaizdais. Karvė maitintoja, šimtmečius buvusi tarsi lietuvio šeimos narys, tampa vamzdynų sistema, gyvuliu mašina arba taikliausia vartotojiškumo metafora (paveikslas „Vartojimo mašina“).
Akistatoje su gamta L.Abucaitė-Hornall nukreipia žvilgsnį į paties žmogaus keliamą su(si)naikinimo grėsmę, tarsi klausdama, kur link mes einame šitaip „tobulindami“ savo pasaulį. Seni indai, medinės pjaustymo lentos, vilnonių siūlų kamuoliai, liaudiškais motyvais puošti rūbai yrančių sienų fone priverčia stabtelti ir susimąstyti, kokią dalelę savasties mes leidžiame sau prarasti.
„Irimą ypač jaučiu Lietuvoje“, – sako menininkė, didžiąją savo laiko dalį praleidžianti JAV. - Europoje gyvena laikas, o Amerika yra monumentali homogeninė šalis.“
Naujuose darbuose Loreta išlaiko jai būdingą subtilią ironiją, kuriamą netikėčiausiais kontrastais. Javų laukuose styrantį aprūdijusį kombainą menininkė išpuošia Nyderlandų renesanso flamandų dailininko Pieterio Bruegelio paveikslo „Derliaus nuėmimas“ motyvais. Oranžine spalva paryškinta senovinė garo mašina neleidžia ilgai nuleisti akių, tarsi gundydama pasivažinėti.
„Irimas, nykimas man turi savotiško romantiško grožio“, – sako menininkė, sugebanti aktualias mūsų civilizacijos raidos temas pateikti be galo šiltai ir estetiškai. Susimąstai: galbūt tam, kad rastųsi kas nors naujo, reikia leisti kam nors suirti? O galbūt dar kartą turime savęs paklausti, ar nykimui pasmerkiame tikrai tai, kas turėtų sunykti.
L. Abucaitės-Hornall paroda „Entropija“ bus eksponuojama galerijoje „Arka“ Vilniuje nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d.
