„Apkeliavau visą Lietuvą ieškodama rėmėjų: žmonės žavėjosi idėja po daugiau kaip 200 metų atgaivinti portugalų kompozitoriaus operą lietuvišku siužetu, bet niekas nepanoro jos remti dėl įvairiausių priežasčių – arba tai būtų kirtęsi su klientų prioritetais, arba to neleido sumažėjęs pelnas, išnaudoti paramos fondai ir taip toliau, – vardijo vadybininkė. – Pagalbos ranką mums ištiesė tik asmeniniai draugai.“
Muzikinių teatrų nesudomino
J.Černiauskienė tvirtino negalėjusi nesiimti šio darbo, nes turinti istorikės diplomą. "Man buvo neįtikėtina ir nuostabu, kad atsirado portugalų kompozitoriaus opera pagal italų poeto libretą lietuvišku siužetu", - prisiminė savo entuziazmą moteris.
Ji bandė ieškoti bendraminčių ir muzikiniuose teatruose, bet veltui. Vienas teatrų iš pradžių susidomėjo reta partitūra ir netgi paprašė išversti veikalo tekstą, bet vėliau pranešė neturintis nei pinigų projektui, nei muzikantų, kurie sugebėtų operą atlikti.
Vis dėlto operos teksto vertimas tapo J.Černiauskienei nauju impulsu tęsti projektą. Vertimo už simbolinį mokestį ėmėsi senosios italų kalbos žinovas Dainius Būrė. Iš pradžių padvejojęs, ar turės tam laiko, filologas su įkarščiu kibo į darbą, kai suvokė reto radinio vertę.
Vėliau laimingas atsitiktinumas suvedė vadybininkę su orkestro "Vilnius Sinfonietta" vadovu Vytautu Lukočiumi, kuris ryžosi suburti artistų komandą operai.
Valdininkai nenori mokėti už bilietus
Tačiau išlaidos gali neatsipirkti, ir iniciatoriams teks kloti tūkstančius litų iš savo kišenės. Atlikėjai bet kuriuo atveju dirba už minimalų atlygį, iš patriotizmo.
"Skaudžiausia, kad išsiunčiau daugybę laiškų į institucijas prašydama paremti projektą perkant bilietus į operą. Bet vietoje to valdininkai skambina reikalaudami kvietimų, - guodėsi J.Černiauskienė. - Tegu Seimo nariai, kurie gražiai kalba apie patriotizmą, iš tikrųjų būna patriotai ir palaiko šią kultūros iniciatyvą pirkdami bilietus, bet nelaukdami kvietimų."
Moteris prisipažino, kad beldėsi ir į Prezidentūrą - ji tikėjosi, kad prezidentė taps projekto globėja, bet atsakymo nesulaukė.
Siužete – lietuviški akcentai
Operą "Everardas II - Lietuvos karalius" XVIII amžiuje sukūrė Portugalijos rūmų kompozitorius Joao de Sousa Carvalho pagal italų poeto Gaetano Martinelli libretą.
Šio kūrinio temos - valdžia ir meilė, o veiksmas rutuliojasi LDK laikais Valkavisko pilyje dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Vienas pagrindinių herojų - Aleksandras Augustas, operoje taip pat minimas LDK visuomenės veikėjas Mykolas Lietuvis.
Veikalas buvo pastatytas vienintelį kartą 1782 metais Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga ir nuo to laiko pamirštas.
Gruodžio 10 ir 11 dienomis Valdovų rūmuose skambės teatralizuota koncertinė kūrinio versija. Ją pristatys A.Soriano-Monstavičiaus diriguojamas orkestras "Vilnius Sinfonietta" ir solistai Tomas Pavilionis, Viktoras Gerasimovas, Diana Tiškovaitė, Nora Petročenko, Ilona Pliavgo.
