Nuo 1970-ųjų V.Bagdonas Lietuvos scenoje įkūnijo legendinius vaidmenis: Daukantą, Pirosmanį, Otelą, Faustą, Zorbą, bendradarbiavo su režisieriais Dalia Tamulevičiute, Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi. Pastaruoju metu aktorius daug dirba – vaidina teatre ir filmuojasi Rusijoje. Už pagrindinį vaidmenį Pavelo Lungino filme „Dirigentas“ tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. Savo asmeniu V. Bagdonas simbolizuoja aukštos klasės aktorystę, o populiarumą Rusijoje kukliai aiškina tik rusų kalbos mokėjimu ir pažintimis; nedarbą Lietuvoje – asmeniniais trūkumais: „Išsisėmiau, nusibodau“.
Rūtos Oginskaitės išleistoje knygoje „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“ autorė atkartoja daugumos V.Bagdono talento gerbėjų mintis: „...ne kokios nors sukaktys paskatino šios knygos atsiradimą, o nostalgija. Artisto ilgesys. Pavydas Meksikai, Pietų Korėjai, Brazilijai, Italijai, Rusijai, Paryžiui ar Tbilisiui, kurių žiūrovai mato V.Bagdono Faustą ir Otelą, kai „Meno fortas“ vaidina juos tarptautiniuose festivaliuose. Pasaulis grobsto geriausią Lietuvos teatrą ir V.Bagdoną, kaip jo brangakmenį...“.
V.Bagdono koncertinėje programoje - senos, laiko patikrintos dainos bei nauji, dar negirdėti kūriniai, atliekami sodriu, hipnotizuojančiu tembru. Taip pat - aktoriaus skaitoma Albino Žukausko poezija. Pats V. Bagdonas yra linkęs ironizuoti kalbėdamas apie savo muzikinius pasirodymus: „Nesu muzikantas, esu artistas, vaidinantis koncertą.“
