N.Kazlauskaitė-Kazlaus nuolat kviečiama koncertuoti įvairiuose Europos teatruose, tačiau, pasak dainininkės, jai visada didžiulė šventė pasirodyti gimtojoje šalyje. Vieną tokių švenčių dainininkė sukurs jau šį šeštadienį. Gruodžio 14 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje nuskambės garsiosios operos "Tristanas ir Izolda" II veiksmas. Kartu su N.Kazlauskaite-Kazlaus jį atliks garsūs muzikai - britų tenoras I.Storey, italų dirigentas Walteris Attanasi, atvykę į Lietuvą Nomedos kvietimu, taip pat lietuvių solistai sopranas Vilhelma Mončytė, bosas Liudas Norvaišas, tenoras Mindaugas Jankauskas. Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Publiką šokiravo erotizmas
Viduramžių legenda apie Tristaną ir Izoldą tiek literatūroje, tiek muzikoje gyvuoja įvairiausiais variantais. Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, beprotiškai įsimylėjęs poetę Mathilde Wesendonck, deja, jau ištelėjusią moterį, kaip pats prisipažino laiške būsimajam uošviui Ferencui Lisztui, nepatyrė laimingos meilės ir tai, kaip ją įsivaizduoja, išreiškė muzikinėje dramoje.
Kompozitorius sukūrė operą "Tristanas ir Izolda" apie visa apimančią aistrą, stipresnę už protą, už bet kokius įsipareigojimus, suardančią bet kokius ryšius su pasauliu ir gyvenimu, kai mylimuosius gali sujungti tik mirtis.
Operos antrasis veiksmas - tai nesibaigiantis meilės duetas, kupinas ekstazės, polėkio, aistros, jėgos, šilumos bei kitų niuansų.
Kai opera pirmą kartą buvo pastatyta Miunchene, publiką taip šokiravo jos erotizmas, kad kai kurie vyrai išvedė iš spektaklio savo žmonas. R.Wagneris rašė M.Wesendonck, kad jam pačiam jo kūrinys kelia siaubą ir kad jis baiminasi, jog operą uždraus atlikti.
Orkestrui - pagyrimas
Tristano ir Izoldos partijos vienos sudėtingiausių operos literatūroje - Izoldos partiją sudaro 1725 taktai, Tristano partija 20 taktų ilgesnė. Pirmasis Tristano vaidmens atlikėjas Ludwigas Schnorras von Carolsfeldas mirė sudainavęs šią partiją vos keturis kartus.
Operos atlikimo istorijoje taip pat užfiksuota, kad net du dirigentai mirė diriguodami antrąjį "Tristano ir Izoldos" veiksmą. Ar Vilniuje antrąjį veiksmą diriguosiantis W.Attanasi nesibaimina tokios fatališkos baigties?
"Juk reikia dėl ko nors mirti..." - truktelėjo pečiais dirigentas, kai su juo, N.Kazlauskaite-Kazlaus ir J.Storey kalbėjomis apie būsimąjį koncertą Vilniuje.
Visi trys muzikai vienas per kitą laidė pokštus ir kvatojosi, tarsi jų po poros dienų nelauktų vienas sunkiausių kūrinių.
Paklaustas, su kokiais lūkesčiais laukia būsimojo koncerto, W.Attanasi sakė: "Noriu dar kartą patvirtinti, koks šaunus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kad R.Wagneris yra genijus ir noriu muzika perteikti fantastišką meilės duetą. Muzikantai - puikūs profesionalai, o dar svarbiau, kad jie jaučia meilę tam, ką daro. Džiaugiuosi su jais dirbdamas".
Tristanai ant medžių neauga
I.Storey, kaip Tristano, krikštatėvis - dirigentas Danielis Barenboimas. Milano "La Scala" teatre I.Storey turėjo dainuoti Števą Leošo Janačeko operoje "Jenufa", bet maestro kažkodėl nutarė, kad reikėtų parengti Tristano vaidmenį.
I.Storey penkis mėnesius dirbo po 6-10 valandų per dieną, kol parengė šį vieną sudėtingiausių tenoro vaidmenų ir debiutavo juo 2007 metais per "La Scala" sezono atidarymą diriguojant D.Barenboimui.
Po šio debiuto dirigentas pasakė: "Tai laimė pačiam dainininkui, laimė "La Scala" teatrui, laimė muzikos pasauliui, nes Tristanai ant medžių neauga."
Įvairiuose teatruose ir festivaliuose I.Storey Tristaną dainavo daugiau kaip pusšimtį kartų. Ir tai tik spektakliai - koncertinių atlikimų jis nė neskaičiuoja.
O operos solistu jis galėjo ir netapti, jeigu ne... kojos trauma. Muzika Ianas visą laiką domėjosi, nuo penkerių metų mokėsi groti pianinu, tačiau vėliau universitete įgijo baldų dizainerio diplomą. Bet dar didesnė aistra buvo sportas - badmintonas, skvošas. Tačiau kartą patyrė traumą, teko daryti kojos operaciją ir gydytojai pasakė, kad bent dvejus metus jis negalės sportuoti. Tuo metu I.Storey gyveno Naujojoje Zelandijoje.
Ieškodamas ne tokių pavojingų pramogų laisvalaikiu jis pradėjo dainuoti Hamiltono miesto chore.
"Po trijų mėnesių manęs paklausė - ar nenorėčiau dainuoti operoje. Pradėjau mokytis vokalo, man patiko. Grįžau į Didžiąją Britaniją ir tapau operos solistu", - ramiai dėstė savo istoriją I.Storey, prieš 22 metus debiutavęs Benjamino Britteno operoje "Lukrecijos išniekinimas".
Paklaustas, kokį patarimą duotų žmonėms, norintiems tapti dainininku, I.Storey sako: "Niekam nepatarčiau pradėti mokytis muzikos akademijoje nesulaukus bent jau 21 metų. Įgyk gyvenimo patirties, galbūt net ir kitą specialybę - dėl viso pikto.
Pasaulis yra pamišęs dėl garsenybių ir visą laiką skalambijama apie žvaigždžių elgesį. Venk viso to. Pinigai ir garbė man niekada nebuvo motyvas - man tiesiog patinka tai, ką darau."
N.Kazlauskaitė-Kazlaus su I.Storey scenoje susitiks ne pirmą kartą: 2008 m. tarptautiniame operos festivalyje "Pergola" Vroclave jie dainavo Giuseppe Verdi operoje "Otelas" ir sulaukė kritikų liaupsių.
Izolda - ne naujiena
"R.Wagneris - mano vienas mylimiausių kompozitorių. Jo muzikos gelmė, didybė bei lyriškumas mane įkvepia kiekvieną kartą dainuojant išgyventi pakiliausius jausmus. Tai žmonijos genijus, kurio muzikoje nėra nė vienos beprasmės natos, - sakė N.Kazlauskaitė-Kazlaus, dažnai dėl šio kompozitoriaus operų personažų įkūnijimo vadinama "vagneriste". - Todėl pasauliui minint jubiliejinę kompozitoriaus sukaktį, norėjau surengti vieno jo kūrinių pirmą atlikimą Lietuvos scenoje."
Opera "Tristanas ir Izolda" seniai sukosi dainininkės galvoje: Izoldos arija yra įrašyta pirmojoje solinėje plokštelėje, dainininkė ne kartą ją atliko įvairiuose koncertuose užsienio šalyse.
R.Wagnerio operos "Tristanas ir Izolda" II veiksmo premjera Lietuvoje. Gruodžio 14 d. 19 val. Vilnius, Lietuvos nacionalinė filharmonija.
